- Kodėl Lietuvai reikia dar vieno universiteto, kuris ruoštų medicinos studentus? - paklausėme prof. A.Razbadauskas.
- Lietuvoje galime konkuruoti su visais universitetais – kineziterapijos, slaugos, reabilitacijos, ergoterapijos ir visuomenės sveikatos srityse. Turime visas programas, išskyrus mediciną. Vilniaus universitetas nebepajėgus priimti daugiau studentų į mediciną, o šiuo metu poreikis yra didžiulis.
 
Mes analizuojame stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus LAMA sistemoje ir matome, kad ypač išaugo medicinos studijų populiarumas. Reikia pripažinti, kad universitetai gyvena rinkos sąlygomis ir yra viešosios įstaigos. Kai kas dar nesupranta, kad universitetai patys išsilaiko ir valstybė jiems skiria labai mažas lėšas. Klaipėdos universitete studentų krepšeliai, gauti iš valstybės, sudaro penkiolika procentų viso biudžeto.
 
Be to, didžiulis medicinos studijų poreikis yra iš užsienio. Į Klaipėdą buvo atvykęs Izraelio ambasadorius, kuris patikino, kad jeigu uostamiestyje būtų tokios studijos, iš Izraelio per metus tikrai atvyktų penkiasdešimt studentų, kurie mokėtų už mokslą. Jeigu kiti universitetai jų priimti negali, yra mūsų universitetas, kuris pajėgus uždirbti valstybei pinigus.
 
Be to, kiek daug studentų nebesutelpa praktikos bazėse Kaune ir Vilniuje, o medicinos reikia mokytis ir prie pacientų. Šiuo metu prie vieno paciento Kauno klinikose stovi profesorius, docentas, du rezidentai ir dar dvidešimt penki studentai – ribos turi būti.
 
- Žadate daug dėmesio skirti užsienio studentams. Ar tai yra pagrindinis jūsų tikslas?
- Neabejotinai vienas tikslų. Klaipėdos universitete organizuojame podiplomines studijas gydytojams. Turime tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Pavyzdžiui, šiuo metu mokosi dvylika jaunų gydytojų iš Gruzijos. Taip pat čia slaugą ir visuomenės sveikatą studijuoja užsieniečiai iš Indijos ir Butano.
 
Sveikatos mokslų fakultete turime per šimtą užsieniečių studentų ir jiems dėstome anglų kalba. Mūsų strategija buvo išsiųsti jaunus gydytojus siekti daktaro laipsnio užsienyje, todėl jie puikiai kalba angliškai. Mums net nereikėtų didelių investicijų, nes šiuo metu Klaipėdos universitetas jau turi apie šimtą mokslo daktarų, kurie apgynę disertacijas ne tik Lietuvoje VU ir LSMU, bet ir Tampere bei Rytų Suomijos universitetuose.
 
Praėjusiais metais du jaunieji gydytojai doktorantūros studijas baigė Heidelbergo universitete Vokietijoje. Esame suformavę jaunų mokslo daktarų komandą. Be to, vyresni akademikai taip pat puikiai kalba angliškai. Aš taip pat dėstau šia kalba, nors man jau 52-eji. Be to, pasaulyje yra vizituojantys profesoriai. Turime tokią patirtį slaugos studijų programoje – pas mus mėnesį dirbti atvyksta slaugos profesoriai iš Suomijos. 
 
- Ar tikrai manote, kad reikalingas dar vienas medicinos universitetas, kai daugelis studentų vis tiek išvyksta į užsienį? 
- Valstybė turėtų kokiu nors būdu reglamentuoti, kad besimokantis už valstybės lėšas studentas įsipareigotų valstybei. O jeigu studentas už mokslus moka pats, tai yra jo reikalas. Belieka džiaugtis, kad jis mokosi Lietuvoje, o ne Anglijoje ar kitur. Jis pinigus palieka čia, o jau kur toliau norės dirbti, jo asmeninis reikalas. Skeptikams pasakyčiau, kad reikia džiaugtis, jog mes ruošiame, o ne užsieniečiai, nes išvažiavę iš karto po mokyklos jie tikrai nebesugrįš. Būtina paminėti, kad ES direktyvos žmogui leidžia laisvai judėti ir negalima jo apriboti.
 
- Kaip ketinate sukurti visas reikiamas sąlygas medicinos studentams mokytis ir atlikti praktiką?
- Sveikatos mokslų fakultetas yra didžiausias Klaipėdos universitete – turime pusantro tūkstančio studentų, statomas naujas laboratorijų korpusas Klaipėdos universitete. Ten bus ir chemijos, ir fizikos laboratorijos. Turime penkias ligonines. Klaipėdos universitetinė ligoninė yra trečia pagal dydį gydymo įstaiga Lietuvoje. Ji tikrai nėra apkrauta studentais ir rezidentais.
 
Jaunieji gydytojai yra nepatenkinti, kad praktiką jiems reikia atlikti tik Vilniuje ar Kaune. Jie nieko neišmoksta, nes ten yra per daug studentų. Be to, vienintelė Klaipėda turi atskirą Vaikų ligoninę. Taip pat yra Jūrininkų ligoninė, Respublikinė ligoninė, Slaugos ligoninė, Palangos reabilitacijos ligoninė, kurioje geriausiai išplėtota reabilitacijos infrastruktūra.
 
Suomija yra valstybė, daugiausiai skirianti mokslui ir tyrimams, – beveik aštuonis procentus nuo BVP. Tai - pavyzdys visoms šalims. Ši valstybė turi penkis medicinos universitetus, nors ten gyvena tik penki milijonai žmonių. Be to, remiantis Lenkijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiu ne visi pagrindiniai universitetai privalo būti tik sostinėje – kaip šiuo metu yra Lietuvoje.
 
- Su kokiomis kliūtimis šiuo metu susiduriate? 
- Pagrindinė kliūtis - vidinė konkurencija. Paruoštą programą teikiame Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC). Tuomet programą vertina ekspertai, kurie yra iš mūsų konkurentų LSMU arba VU. Jie parašo neigiamas išvadas ir viskas tuo baigiasi. Didieji universitetai slopina konkurentus, kad šie nesiplėstų. Jau turime tokią patirtį su visuomenės sveikatos doktorantūra. Mūsų planų likimas priklausys nuo politinės valios. Manau, kad per penkerius metus sugebėsime įsteigti medicinos studijas. Tarptautiniai ekspertai vertina visai kitaip, tačiau tarptautinė ekspertizė naujoms programoms yra negalima.

---

 
Komentarai
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė:

- Mūsų žiniomis, Klaipėdos universitetas yra pateikęs Studijų kokybės vertinimo centrui vertinti vienintelę naują sveikatos ir medicinos krypčių grupės studijų programą – grožio terapijos ir įvaizdžio formavimo. Apie kitus KU ketinimus rengti medicinos srities specialistus nesame girdėję. Šiuo metu grožio terapijos studijų programas vykdo dvi valstybinės ir viena nevalstybinė kolegija, iš jų ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Nemanau, kad reikėtų dar vienai Lietuvos aukštajai mokyklai ruošti medikus, juo labiau kad bendras studentų skaičius kasmet mažėja. Medicinos studijos yra brangios, joms reikia specialios bazės, kvalifikuotų dėstytojų, modernios įrangos – valstybei tai būtų sunki našta, o ir nėra būtinybės. Klaipėdos universitetas prisistato kaip jūros mokslų ir studijų lyderis, šių sričių specialistai reikalinga Lietuvos ūkiui. Manome, kad būtent šią kryptį ir vertėtų stiprinti.
 
 LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis:

- Nesu visiškai susipažinęs su jų galimybėmis. Tačiau iš to, ką skaičiau, manęs neįtikino jų pasiruošimas. Argumentas, kad didieji universitetai nebegali priimti daugiau medicinos studentų, yra keistas. Tiesa, daugiau norinčiųjų studijuoti nebegalime priimti, bet mes jų priimame tiek daug, kad kyla klausimas – ar ne per daug.
          
Poreikis parengti dar didesnį gydytojų skaičių Lietuvoje nėra pagrįstas moksliškai. Lietuvoje vienam gydytojui, tenkantis gyventojų, skaičius yra nemažas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojų emigracijos mastai nėra dideli – įprastai būdavo 3-5 proc. Nemanau, kad reikėtų parengti daugiau specialistų – galbūt skirstymas po vietoves nėra visiškai objektyvus ir racionalus.
 
Natūralu, kad žmonės nori likti didesniuose centruose. Todėl jeigu dar daugiau specialistų parengsime, jie vis tiek liks didžiuosiuose miestuose. Klaipėdos universiteto planas paruošti daug gydytojų užsieniečių taip pat yra keistas. Norint priimti užsieniečius, reikia įdirbio ir didelės patirties.
Techninės sąlygos ne mažiau svarbios medicinos studijų programai – reikalingos ir laboratorijos, prozektoriumai. Parengiame daug gydytojų ir dar daugiau nereikia. Tokius argumentus reikėtų pagrįsti skaičiavimais, kurių šiuo metu nėra. Bet jeigu atkreiptume dėmesį į tai, ką kalba ekspertai, jie vis užsimena apie gydytojų skaičiaus mažinimą Lietuvoje. Galima turėti vizijų, tačiau vėliau jas reikia realizuoti.

---

 
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija:
- Sveikatos apsaugos ministerijai tokie Klaipėdos universiteto planai nėra žinomi. Norime priminti, kad Klaipėdos universitete yra Sveikatos mokslų fakultetas, kur rengiami slaugytojai, ergoterapeutai, biomedicinos inžinieriai, visuomenės sveikatos specialistai. Kalbant apie išvykstančių medicinos mokslus baigusių absolventų statistiką, mūsų žiniomis, savo išvykimą kasmet deklaruoja apie dvidešimt specialistų, tačiau nėra galimybių fiksuoti oficialios statistikos.