Planuoja plėsti galimybes
Kai kurie nepagydomai sergantys Prancūzijos kaip ir kitų Europos šalių piliečiai jau sukūrė tam tikro „mirties turizmo“ maršrutus į kaimynines šalis, kur leidžiama pagalba mirštant arba pasyvi eutanazija. Šiuo metu šis klausimas svarstomas daugelyje kontinento šalių, o per pastaruosius kelerius metus vis daugiau jų pakeitė įstatymus, kad būtų dekriminalizuotas arba įteisintas savanoriško gyvenimo nutraukimo būdas.
 
Prancūzijoje vykstančiose diskusijose siekiama apsvarstyti eutanazijos galimybes ir iki kitų metų pabaigos galimai pakeisti šalies įstatymus. Diskusijos prasidėjo po to, kai šalies Nacionalinis konsultacinis etikos komitetas nusprendė, jog „aktyvi pagalba mirštant“ Prancūzijoje gali būti taikoma „tam tikromis griežtomis sąlygomis“.
 
Pagal dabartinius Prancūzijos įstatymus, nepagydomai sergantys pacientai gali prašyti, kad jiems būtų taikoma „gili, nuolatinė sedacija, pakeičianti sąmonę iki mirties“, tačiau tik tuo atveju, jei jų būklė jiems sukelia „didžias kančias“ ir gali baigtis greita mirtimi. Gydytojams leidžiama nutraukti gyvybę palaikantį gydymą. Sedacija ir skausmą malšinantys vaistai leidžiami „net jei jie gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą“.
 
Per perrinkimo kampaniją E.Macronas pažadėjo pradėti diskusiją dėl eutanazijos. Naujausios prancūzų apklausos rodo, kad didžioji dauguma palaiko šį žingsnį, o štai opozicija sako, kad Prancūzija „neturi peržengti“ dabartinio įstatymo.
 
Diskusijų dėl eutanazijos įteisinimo išvados bus pateiktos kitąmet kovą, vėliau dėl įstatymų pakeitimo balsuos parlamentas, o gal net bus surengtas referendumas.
 
Pagalba išeinant
Eutanazijos sąvoka apima ir savanorišką aktyvią eutanaziją nusižudant, ir mirtį su gydytojo pagalba. Iš esmės skiriasi tik gydytojo dalyvavimo apimtis. Savanoriška aktyvi eutanazija numato, kad gydytojas aktyviai dalyvauja paciento sprendime mirti, paprastai suleisdamas į veną mirtiną preparatą. Mirtis gydytojui padedant reiškia, kad medicinos personalas suteikia pacientui mirtinų priemonių nusižudyti, vadinasi, jas panaudoja pacientas. Kai kurios šalys taip pat leidžia pasyviąją eutanaziją – gyvybę palaikančio gydymo nutraukimas paciento ar jo šeimos nario prašymu.
 
Eutanazijos samprata buvo smarkiai iškreipta prieš II pasaulinį karą, kai Vokietijoje į valdžią atėjo Nacionalsocialistų partija. Susirūpinimas dėl vokiečių rasės grynumo paskatino pradėti T-4 programą, kuri iš esmės užsiėmė žmonių, turinčių psichinę ir fizinę negalią, naikinimu, siekiant „patobulinti“ tautą. Iš pradžių ši programa buvo skirta tik specialiųjų poreikių vaikams, tačiau po 1940 metų ji virto valstybės remiamu neveiksnių gyventojų naikinimu.
 
Šiuolaikiniame pasaulyje eutanazijos populiarinimo pradininku tapo armėnų kilmės amerikiečių gydytojas Jackas Kevorkianas. Jis palaikė mirties, kaip priemonės palengvinti skausmą nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, idėją, o 1989 m. sukūrė vaistą, leidžiantį greitai ir neskausmingai nutraukti paciento gyvenimą. Tačiau dėl jo panaudojimo J.Kevorkyanui buvo iškelta baudžiamoji byla. 52 metų Charcot liga sergančiam pacientui gydytojas padėjo mirti.
 
Įteisinta keliose šalyse
Šiandien gana sunku nustatyti, kiek žmonių pasaulyje užbaigė gyvenimą eutanazijos dėka. Pavyzdžiui, Šveicarijoje 2019 m. tokiu būdu Anapilin greičiausiai iškeliavo maždaug 1,2 tūkst., o Nyderlanduose 2020 m. – per 6 tūkst. žmonių.
Eutanazija įteisinta 5 Europos šalyse: Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Vokietijoje bei Ispanijoje. Pirmosios dvi šalys netgi pripažįsta nepilnamečių prašymus tam tikromis, itin griežtomis aplinkybėmis.
 
Pagalbinė savižudybė, kai suteikiama galimybė nutraukti savo gyvenimą, Šveicarijoje yra legali nuo 1942 m., tačiau aktyvi eutanazija neleidžiama. Kitos šalys, tokios kaip Austrija, Suomija ir Norvegija, pasyviąją eutanaziją leidžia griežtomis aplinkybėmis, kai sergantieji nepagydoma liga gali nuspręsti neskirti gyvenimą ilginančių gydymo būdų, pavyzdžiui, dirbtinio maitinimo ar organizmo aprūpinimo skysčiais.
 
Prancūzija – ne vienintelė
Prancūzija nėra vienintelė Europos šalis, šiuo metu nuodugniai diskutuojanti apie eutanaziją. Pastaruoju metu Airijoje buvo skatinamas mirties medikui padedant įstatymas, tačiau jo svarstymas pristabdytas.
 
Kita šalis, priartėjusi prie eutanazijos legalizavimo, – Portugalija, kurioje tik du prezidento veto sustabdė įstatymo priėmimą šioje katalikų religinės daugumos šalyje. Birželį jos parlamentas dar kartą tvirtai balsavo už šios praktikos dekriminalizavimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!