Naujas Merilendo universiteto medicinos mokyklos (UMSOM) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sugeneruoti atsakymai didžiąją laiko dalį suteikia teisingą informaciją – tačiau ne visada. Kartais informacija yra netiksli ar net fiktyvi. Tokios išvados prieš savaitę buvo paskelbtos žurnale „Radiology“.
 
Klausinėjo apie krūtų vėžį
Vasarį UMSOM mokslininkai sukūrė 25 klausimų rinkinį, susijusį su patarimais, kaip pasitikrinti dėl krūties vėžio. UMSOM informatikos viceprezidentas, diagnostinės radiologijos ir branduolinės medicinos bei radiologijos profesorius Jean Jeudy buvo tyrimo bendraautoris. Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir Johno Hopkinso universiteto medicinos mokyklos. Tyrimą finansavo privačios institucijos.
 
„ChatGPT“ – tai dirbtinio intelekto technologijos valdomas pokalbių robotas, leidžiantis užmegzti panašius į su žmogumi vykstančius pokalbius – akimirksniu generuojantis atsakymus į beveik bet kokią užklausą, kokią tik žmogus gali pateikti. Pokalbių roboto generuojami atsakymai yra pagrįsti jo „išankstiniu mokymu“ su didžiuliu duomenų kiekiu, įskaitant ir informaciją, surinktą iš laisvai prieinamų interneto resursų.
 
Beveik neapsiriko
Kiekvieną klausimą mokslininkai pateikė „ChatGPT“ tris kartus, kad pamatytų, kokie atsakymai bus sugeneruoti (žinoma, kad pokalbių robotas keičia savo atsakymą kiekvieną kartą, kai pateikiamas klausimas). Trys radiologai, turintys mamologijos žinių, įvertino atsakymus. Jie nustatė, kad atsakymai buvo tinkami į 22 iš 25 klausimų. Tačiau pokalbių robotas pateikė vieną atsakymą, pagrįstą pasenusia informacija. Kitų dviejų klausimų atsakymai buvo nenuoseklūs, jie skyrėsi kiekvieną kartą, kai buvo pateikiamas tas pats klausimas.
 
„Nustatėme, kad „ChatGPT“ teisingai atsakė į klausimus apie 88 proc. laiko, o tai yra gana įstabu, – sakė tyrimo autorius UMSOM diagnostinės radiologijos ir branduolinės medicinos docentas ir UM medicinos intelektualaus vaizdo centro direktorius Paul Yi. – Tai taip pat turi papildomos naudos, nes informacija apibendrinama į lengvai suprantamą formą, kurią vartotojai galėtų lengvai suprasti. „ChatGPT“ teisingai atsakė į klausimus apie krūties vėžio simptomus, kam gresia pavojus, ir į klausimus apie mamografijos kainą, amžių bei dažnumo rekomendacijas.“
 
Bet yra ir trūkumų
Didelis trūkumas tas, kad pokalbių roboto atsakymai nėra tokie išsamūs, kaip tai, ką žmogus paprastai rastų „Google“ paieškoje. „“ChatGPT“ pateikė tik vieną rekomendacijų dėl krūties vėžio patikros rinkinį, išleistą Amerikos vėžio draugijos, tačiau nepaminėjo skirtingų rekomendacijų, kurias pateikė Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) arba JAV prevencinių paslaugų darbo grupė (USPSTF)“, – išvardija tyrimo vadovė Merilendo universiteto medicinos centro radiologijos rezidentė Hana Haver.
 
Viename atsakyme, kurį mokslininkai palaikė netinkamu, „ChatGPT“ pateikė pasenusį atsakymą planuojant mamografiją dėl vakcinacijos nuo COVID-19. Pernai vasarį buvo pakeistas patarimas atidėti mamografijos tyrimą nuo keturių iki šešių savaičių dėl COVID-19 pavojaus, o CDC nuo tol patvirtino USPSTF gaires, kuriose laukti nerekomenduojama.
 
Ne visiškai patikimas šaltinis
„Iš patirties matėme, kad „ChatGPT“ kartais sukuria netikrus žurnalų straipsnius arba sudaro sveikatos konsorciumus, kad pagrįstų savo teiginius, – pastebėjo P.Yi. – Vartotojai turėtų žinoti, kad tai naujos, nepatvirtintos technologijos, todėl turėtų pasikliauti gydytoju, o ne „ChatGPT“ patarimu.“ Jis su savo kolegomis dabar analizuoja, kaip „ChatGPT“ atsiskaito už plaučių vėžio patikros rekomendacijas, ir nustato būdus, kaip patobulinti „ChatGPT“ pateiktas rekomendacijas, kad jos būtų kuo tikslesnės ir išsamesnės, o taip pat labiau suprantamos tiems, kas neturi aukštojo išsilavinimo.
 
„Sparčiai vystantis „ChatGPT“ ir kitiems dideliems kalbos modeliams, mes, kaip medicinos bendruomenė, turime pareigą įvertinti šias technologijas ir apsaugoti pacientus nuo galimos žalos, kurią gali sukelti neteisingos patikros rekomendacijos arba pasenusios prevencinės sveikatos strategijos“, – teigia mokslininkai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!