Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.   



Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas dermatovenerologas Edmundas Maleckas:
 Pasiklysta internete 
Žvynelinė lyderiauja tarp vaikų odos ligų. Tačiau neretai į specialistą kreipiamasi tuomet, kai šis pavojingas susirgimas būna jau įsisenėjęs.
Akivaizdu, kad atskirti žvynelinę nuo atopinio dermatito ar seborėjos yra gana sunku. Pacientų tėvai prisiskaito internete įvairios informacijos ir ją klaidingai interpretuoja, parenka ne tą diagnozę – žvynelinę kartais net palaiko grybeliu.
 
Neišsiaiškinę tikrosios ligos priežasties vaiko odą tepa įvairiais netinkamais preparatais, naudoja netinkamus šampūnus ir kt. Taip situacija tik pablogėja, o užleistą ligą gydyti yra sunkiau.
 
Galima kontroliuoti
Tipiniai žvynelinės požymiai: oda parausta, pasidaro storesnė, grubesnė, tarsi padengta žvyneliais. Tokie židiniai gali būti įvairaus ploto – nuo smeigtuko galvutės iki vištos ar žąsies kiaušinio dydžio. Jeigu jie susilieja, pažeidžiami dar didesni odos plotai. Pagrindiniai pažeidimai dažniausiai atsiranda ant alkūnių, kelių, galūnių tiesiamųjų paviršių, plaukuotoje galvos odoje ir kt.
 
Jei odos pažeidimai savaime išnyksta, tai nėra žvynelinė. Taip gali atsitikti, kai sergama atopiniu dermatitu – laikantis tam tikros dietos, naudojant kremus, emoliantus. O žvynelinę suvaldyti reikia specialisto pagalbos.
 
Tai yra nepagydoma liga, tačiau gana lengvai kontroliuojama, jei nėra užleista. Pirmiausia naudojant hormoninius tepalus nuslopinamas ūminis uždegimas, o po to tepant atitinkamais preparatais nuolat palaikoma normali odos būsena, kad ji apsivalytų, nesusidarytų plokštelės. Gali būti ir geriamos tabletės, antihistamininiai preparatai, hormoniniai vaistai. Tai padeda greičiau sumažinti nemalonius pojūčius.
 
Situaciją blogina ir stresas
Šiais laikais žvynelinė labai pajaunėjo. Per mėnesį sulaukiame vieno dviejų įvairaus amžiaus vaikų. Teko gydyti ir penkerių metų amžiaus berniuką, sergantį užleista šios ligos forma. Anksčiau žvyneline sergančių mažųjų pacientų labai retai tekdavo matyti. Dažniausiai šia liga sirgdavo daugiau kaip 40–50 metų amžiaus, turintys žalingų įpročių žmonės.
 
Tai - neužkrečiama liga. Žvynelinės atsiradimą daugiausiai lemia genetiniai veiksniai. Tačiau nėra žinoma, kodėl liga pradėjo taip sparčiai jaunėti. Galima manyti, kad tai stipriai lemia šiuolaikinis spartus gyvenimo tempas.
 
Vaikai tiek mokykloje, tiek namuose patiria daug streso. Nervų sistemą dirgina ir žaidimai kompiuteriu, kitais išmaniaisiais įrenginiais. Mokyklose vaikai gauna didelį krūvį, jaudinasi dėl pažymių, tėvai irgi daug reikalauja. Be to, moksleiviai dar apkraunami per didele popamokine veikla. Taip ne tik atimama vaikystė, bet ir sukeliamos sveikatos bėdos.
 
Žvynelinės pradžią gali paskatinti ir netinkama mityba. Šią ligą gali lydėti ir kiti susirgimai. Pavyzdžiui, mergaitė serga ir cukriniu diabetu, nutukimu, todėl patiria stresą dėl išvaizdos. Tai irgi gali daryti įtaką žvynelinės suaktyvėjimui.

---

 
Verta žinoti
Reikėtų pastebėti, kad ir mūsų platumų oras sergantiesiems žvyneline nėra tinkamas – Lietuvoje būna šalta, drėgna. Saulėtas, mažiau drėgmės turintis klimatas nesudaro palankių sąlygų žvynelinei. Gali išryškėti tik tam tikri netrukdantys gyventi požymiai. Todėl sergantiems šia liga patariama vasarą nors į mūsų pajūrį nuvažiuoti – žvynelinei tai nepatiks.