Sveikiausias pasirinkimas
 
„Dar būdamas įsčiose kūdikis tobulina įgūdžius, kurie bus reikalingi žindymo procese: jau pasireiškia čiulpimo ir rijimo refleksai. O kai naujagimis paguldomas mamai ant krūtinės, yra oda – oda kontaktas, inicijuojamas žindymas, – pasakoja Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus akušerė Inga Drūteikienė ir pabrėžia: – Žindymas yra idealiausias, sveikiausias pasirinkimas naujagimiui nuo pirmos jo gyvenimo valandos.“
 
Žindyti naujagimius bei kūdikius iki šešerių mėnesių rekomenduoja ir Pasaulinės sveikatos organizacijos kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai: motinos piene esančios maistinės medžiagos užtikrina sveiką kūdikio vystymąsi bei saugo nuo įvairių infekcijų bei ligų. Motinos pienas padeda formuotis sveikam kūdikio žarnyno mikrobiomui, darančiam įtaką imuninei sistemai, medžiagų apykaitai ir bendrai sveikatai.
 
Maža to, žindymas teigiamai veikia ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatą: žindančioms motinoms mažėja kraujavimo rizika, po gimdymo greičiau susitraukia gimda ir atsigauna organizmas, mažėja tikimybė sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu. Maitinant krūtimi, greičiau krenta nėštumo metu priaugtas svoris.
 
Svarbu palaikyti ir informuoti
 
Anot I.Drūteikienės, dar ligoninėje moteriai stengiamasi paaiškinti, kad sėkmingą žindymo kelionę ir laktaciją užtikrina kūdikio žindymas pagal poreikį.
 

„Pirmąją parą naujagimiai gali žįsti vos 2-3 kartus ir tai yra visiškai normalu. Tačiau vėliau, kai jo poreikis valgyti auga, patariama kūdikiui krūtį siūlyti dažniau. Maitinti paprastai rekomenduojame kas tris valandas po 15-20 minučių arba dar dažniau, jei to nori kūdikis“, – aiškina Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus akušerė Inga Drūteikienė.

 
Specialistė pastebi, kad kūdikio svoris jauniems tėvams – itin jautri tema. „Tėvai dažnai nerimauja, perka svarstykles, stebi svorio pokyčius. Noriu pasakyti, kad kūdikio nuolatinis svėrimas gali būti ne rodiklis, bet dirgiklis. Tiesiog atsipalaiduokite ir žindykite tiek, kiek vaikas nori, ir tiek laiko, kiek jam patinka“, – pataria akušerė.
 
Pašnekovės teigimu, tik iki 2 proc. pasaulio moterų dėl tam tikrų anatominių priežasčių negali žindyti pačios. Visos kitos turi visas galimybes maitinti krūtimi, o daugelis kylančių sunkumų tėra laikini ar įsivaizduojami. Neretai pakanka mamą nuraminti, suteikti daugiau informacijos ir patvirtinti, kad visa, kas vyksta, yra normalu.
 
Unikalios patirtys
 
„Dažnai moterys pasikliauja mitais, svetimų moterų patirtimis, daugeliu atvejų – ne pačiomis geriausiomis. Svarbu suprasti, kad kiekviena žindymo patirtis yra unikali. Netgi ta pati mama su skirtingais vaikais gali turėti visiškai kitokias patirtis. Patarčiau pasitikėti savimi, pamėginti. Dažniausiai žindymo kelionė būna lengva, paprasta ir džiaugsminga“, – ramina I.Drūteikienė.
 
Akušerė neneigia, kad žindymo procese, kuriame dalyvauja ir mama, ir kūdikis, gali pasitaikyti įvairių iššūkių. „Kai kurie kūdikiai gali neimti krūties. Jei nėra rizikos veiksnių – naujagimis gimė laiku, normalaus svorio, nėra polinkio į hipoglikemiją, o mamos speneliai nėra plokšti, – tai tėra pirmosios paros iššūkis, kuris nesunkiai įveikiamas per pirmąsias kelias dienas“, – pasakoja I.Drūteikienė.
 
Dažniausiai pasitaikanti žindymo problema, anot akušerės, – neteisingas spenelio apžiojimas. „Naujagimiui maitinantis, kai kurios moterys nepaiso skausmo: „Tegul žinda, svarbu, kad valgo“. O jau kitą parą pastebi pasekmes, įtrūkusius, kraujuojančius spenelius. Svarbu žiūrėti, kad spenelis būtų teisingai apžiotas. Negeras apžiojimas yra visų prastų būklių – laktostazės ir mastito – pradžia, – sako Akušerijos ir ginekologijos centro specialistė ir pabrėžia, – žindant neturi skaudėti.“
 
Kyla psichologinių iššūkių
 
„Stiprus skausmas ir diskomfortas gali mažinti motyvaciją žindyti. Atsisakyti to, kas kelia diskomfortą, žmogui natūralu“, – teigia perinatalinė psichologė ir psichoterapeutė Ina Zamanskaja-Samuchova.
 
Daug metų gimdymo namuose dirbusi psichoterapeutė pasakoja, kad maitinti kūdikį motinoms neretai trukdo ir rimtos psichologinės problemos, tokios kaip pogimdyvinė depresija, nerimo sutrikimas ar trauminio gimdymo patirtis. „Dažnas reiškinys, kai pagimdžiusi moteris jaučia liūdesį, nuovargį, dirglumą, apatiją. Neretai lydi ir gėdos ar kaltės jausmas: moteris planavo ir tikėjosi vienaip, bet dėl tam tikrų priežasčių kas nors nepavyksta ar vyksta ne taip. Šie jausmai mažina norą ir gebėjimą maitinti krūtimi“, – teigia I.Zamanskaja-Samuchova.
 
„Daliai moterų žindymą tenka derinti su darbu ar studijomis, galbūt ir kitomis pareigomis. Tas nuolatinis nuovargis bei laiko trūkumas taip pat gali turėti neigiamos įtakos žindymui“, – priduria psichoterapeutė.
 
Pagimdžiusi moteris – pažeidžiamiausia
 

Anot psichologės Rūtos Julijos Klovaitės, žindymo sunkumų gali patirti visos pagimdžiusios moterys: tuo laiku jos ypač jautrios ir pažeidžiamos: „Pasikeičia moters gyvenimo ašis, dėmesio centre atsiranda kūdikis, aplink kurį dabar sukasi jos pačios ir aplinkinių gyvenimas. Dažnai ji tėra objektas, kurio pagrindinis uždavinys – tenkinti vaiko poreikius. Mažai belieka laiko vidiniam moters pasauliui. Moteris gali pasijusti prislėgta, vieniša ir nerimastinga. Ypač, kai yra pavargusi, kai nesulaukia supratimo ir pagalbos iš išorės – tiek fizinės, tiek emocinės.“

 
„O jeigu dar prisideda nusivylimas gimdymu arba savimi, savo išvaizda, nusivylimas kūdikiu, nes jis nepanašus į besišypsantį vaikutį iš reklamos, apgailestavimas dėl pasikeitusios padėties, naujų atsakomybių. Visa tai komplikuoja ryšį su kūdikiu, trukdo mėgautis motinyste ir apsunkina žindymo procesą“, – sako R.J.Klovaitė.
 
Pašnekovė teigia, kad dalis moterų nepriima pagalbos iš išorės, kelia sau pernelyg aukštus reikalavimus ir visomis išgalėmis stengiasi susitvarkyti pačios. „Tokiais atvejais moteris jaučia dvilypius jausmus vaikelio atžvilgiu – meilę mažyliui ir kartu norą jį atstumti. Apsunkintas ir žindymo procesas. Svajonės subyra į šipulius, mama emociškai atsiriboja, užplūsta kaltė, kuri baksnoja moteriai, kad su ja kažkas negerai. Moteris bando tai paslėpti, apie tai negalvoti, pasižada kitą dieną būti kitokia, neklystančia ir nepasiduodančia jausmams. Kiekvieną rytą nubunda su mintimi būti geresne mama, tačiau kaskart nepasitenkinimas savimi grįžta, apima bejėgiškumas. Kartu ji patiria nerimą, kad tokia jos savijauta gali pakenkti vaikeliui. Tokiais atvejais reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos.”


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!