Sausio ir vasario mėnesiai – pats slidinėjimo kelionių pikas. Šiai pramogai Lietuvos geografinė padėtis nėra pati dėkingiausia, dėl to šio sporto entuziastai dažnai renkasi užsienio kalnų kurortus. Kad kelionė ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų saugi, būtina tinkamai pasiruošti pirmosios pagalbos vaistinėlę. Koks turėtų būti jos turinys?
Raumenų skausmas ir sumušimai
„Turėkite su savimi vaistų nuo skausmo, karščiavimo, elektrolitų tirpalų, virškinimo fermentų, vaistų nuo viduriavimo, vidurių užkietėjimo, vaistų peršalimo simptomams lengvinti. Alergiški pacientai turėtų pasirūpinti antihistamininiais preparatais“, – sako vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė.
Specialistė pataria nepamiršti termometro, elastinių bintų, pleistrų, tvarsliavos, antiseptikų žaizdoms, šaldančio bei skausmą ir uždegimą malšinančio gelio, vienkartinių ledo maišelių ar purškiamo ledo, tepalo su heparinu.
Vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė primena, kad slidinėjant kūno raumenys dirba itin intensyviai, dėl to po malonumų kupinos dienos jaučiamas stiprus raumenų skausmas, o kartais gali tapti net sunku paeiti. Vaistininkės teigimu, raumenų skausmui malšinti reikėtų naudoti geriamus arba tepamus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Dar geresnis vaistas – ramybė ir poilsis.
Slidinėjimo mėgėjai dažnai neapsieina be traumų. Pašnekovės teigimu, pirmąją parą sumušimus patariama šaldyti po 20 minučių, kas 3-4 valandas. Tam pasitarnaus vienkartinis šaldymo maišelis, purškiamas ledas, o jei tokių priemonių vaistinėlėje nėra – sniegas. Vėliau sumuštą vietą reikėtų tepti vietinio poveikio šaldančiais tepalais ar geliais su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
„Patinimui ir atsiradusioms kraujosruvoms mažinti pasitarnaus tepalas su heparinu. Po to galite naudoti elastinį bintą. Jis mažina patinimą, stabilizuoja pažeistas vietas, suteikia atramą. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nebūtų sutrikdyta kraujotaka. Jei pirštai nutirpo, pamėlynavo – atlaisvinkite. Sužalotą kūno dalį tikslinga pakelti iki širdies lygmens, tai mažina patinimą ir skausmą. Miegant, jei traumuota koja, padėkite ją ant pagalvėlės. Tačiau toks pakėlimas draudžiamas, jei įtariamas lūžis“, – perspėja G.Kripaitytė-Afanasjevienė.
Kita pasitaikanti nelaimė – odos nutrynimai. Slidinėjant kojos visą dieną praleidžia specialioje, tam pritaikytoje avalynėje, kuri, deja, dažnai gali nutrinti odos paviršių.
„Vos pajutus trynimo ar dilgčiojimo jausmą, nedelsiant ant pažeistos odos užklijuokite pleistrą – taip galbūt užkirsite kelią susidaryti pūslei. Jei atsirado pūslė ar žaizda, pirmiausiai dezinfekuokite, patepkite žaizdas gydančiu tepalu, užklijuokite pleistrą. Pasitarnaus turimi silikoniniai pleistrai, kuriuos galima laikyti net kelias dienas“, – sako vaistininkė.
Būtinas kremas nuo saulės
Kuo aukščiau į kalnus, tuo ultravioletinių (UV) spindulių intensyvumas didėja, o sniegas, atspindėdamas saulės spindulius, dar labiau didina gaunamą UV spindulių kiekį. Dėl to slidinėjant apsauginis kremas su SPF apsauga būtinas ne tik saulėtą dieną, bet ir esant debesuotam orui.
„Daugelis žmonių net nepagalvoja, jog būtina teptis kremą nuo saulės kalnuose. Atrodo juk šalta, orai permainingi, saulė viename kalnų ruože yra, kitame nėra ir neatrodo kaitri. Kalnuose rekomenduojama rinktis kremus su SPF 50 apsauga. Aukštas apsaugos faktorius padės išvengti nudegimų, saugos odą nuo senėjimo ir odos vėžio. Kremą tepkite ant visų atvirų vietų kas 2 valandas, likus 20-30 minučių iki išėjimo į lauką“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Įprastos kosmetikos, ypač paprastų drėkinamųjų kremų, G.Kripaitytė-Afanasjevienė pataria nenaudoti, nes oda gali nušalti, sudirgti, pasireikšti alergija šalčiui.
Nuo žvarbaus vėjo ir saulės kenčia ne tik veido oda, bet ir lūpos, kurias dažnai slidinėtojai pamiršta. Anot vaistininkės, lūpos gali patinti, suskeldėti, įtrūkti iki kraujavimo. Todėl reikėtų naudoti apsauginius lūpų pieštukus su SPF apsauga, jais tepti lūpas kas 2-3 valandas.
Tokių kelionių užsienyje metu dažnas pagalbos į medikus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Neretai patyrę traumą poilsiautojai grįžta namo ir tik tada kreipiasi į medikus. Vaistininkės teigimu, nutikus nelaimingam įvykiui visų pirma reikia atsižvelgti į traumos rimtumą ir įvertinti situaciją.
G.Kripaitytė-Afanasjevienė primena, kad apleistos, negydytos traumos, pavyzdžiui, raiščių patempimas ar plyšimas, gali tapti lėtiniu skausmu ilgam laikui. Dėl to, net ir nedidelės traumos ignoruoti ir apleisti negalima.
Mityba kelionės metu
Teisinga mityba intensyvių žiemos sporto atostogų metu itin svarbi. Vaistininkė pataria laikytis valgymo režimo, pavalgyti sočius ir subalansuotus pusryčius, vengti saldumynų, riebaus maisto, įvairių padažų.
„Mityboje turėtų vyrauti pilno grūdo produktai, įvairios košės, pilno grūdo duona, makaronai, jūros gėrybės, žuvis, daržovės, baltymų turintys produktai. Intensyviai sportuojant, stipriai išauga geležies poreikis, todėl į racioną įtraukite raudoną mėsą, grikius, avižas, burokėlius, tamsiai žalias daržoves“, – sako ji.
Dienos metu reikėtų nepamiršti sveikų ir maistingų užkandžių, kurie organizmui suteiks energijos. Užkandžiams patariama rinktis riešutus, javainių batonėlius, džiovintus vaisius, vytintą mėsą, sūrį, chalvą ar džiūvėsius.
Slidinėjimo kelionės užsienyje dažnai neapsieina ir be alkoholio. G.Kripaitytės-Afanasjevienės teigimu, kūno šildymas „iš vidaus“ gali baigtis sunkiomis galūnių, stuburo ar galvos traumomis, ypač žiemos sporto naujokams.
„Alkoholiu verčiau nepiktnaudžiaukite net iš vakaro, kadangi sutrinka bendra kūno koordinacija, reakcijos greitis, atsiranda per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, bandoma įveikti rizikingas bei sudėtingas kalnų trasas. Taip pat galite sužaloti aplinkinius“, – pabrėžia vaistininkė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: