Problemoms užbėgama už akių
Rugpjūčio 17 d. įsiteisino naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir jų atliekų. Juo yra numatyta, kad naujos baterijos prisidėtų prie žaliosios pertvarkos bei būtų tvarios. Reglamentuojant visą baterijų gyvavimo ciklą nuo jų sukūrimo iki apdorojimo yra skatinama žiedinė ekonomika. Taip pat didinama atsakomybė ir gamintojams.
 
Aplinkos ministerijos pranešime viceministrė Raminta Radavičienė teigia, kad šis Europos Parlamento sprendimas palies daugybę aspektų: „Naujasis reglamentas gerins baterijų vidaus rinkos veikimą ir užtikrins sąžiningesnę konkurenciją nustatant saugumo, tvarumo ir ženklinimo reikalavimus, pasitelkiant eksploatacinių savybių, patvarumo ir saugumo kriterijus, griežtinant pavojingų medžiagų ribojimą, privalomą informaciją apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį.“
 
Reglamentą inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius „Facebook“ paskyroje teigė, kad naująja iniciatyva yra siekiama ne spręsti jau esamas problemas, bet užbėgti joms už akių. Mat netolimoje ateityje pasaulyje bus baterijų deficitas. Dėl baterijų perdirbimo atsiras ir didesnės gamybos galimybės.
 
Nuostata bus taikoma visų rūšių nešiojamoms, pramoninėms, elektra varomų transporto priemonių, automobilių akumuliatoriams bei elektrinių mopedų, dviračių bei paspirtukų baterijoms. Pažymėtina, kad nuo 2027 m. prietaisuose esančios nešiojamos baterijos turėtų būti pagamintos taip, jog jas lengvai galėtų pakeisti pats galutinis vartotojas. Lengvųjų transporto priemonių baterijų keitimo darbai turėtų būtiatliekami nepriklausomų specialistų.
 
Didelis dėmesys rūšiavimui
Iki 2027 m. pabaigos bus privaloma surinkti 63 proc., o iki 2030 m. pabaigos – 73 proc. nešiojamų baterijų atliekų. Iki šiol jų buvo būtina surinkti 45 proc. Pranešime teigiama, jog Lietuva sėkmingai įgyvendindavo šiuos reikalavimus. Pavyzdžiui. 2021 m. pavyko surinkti beveik 12,5 tūkst. tonų akumuliatorių bei baterijų atliekų. Iš jų 11,6 tūkst. tonų buvo perdirbta.
 
Baterijų atliekų rūšiavimas yra itin svarbus, kadangi tinkamai jų neutilizavus, o tiesiog jas išmetus kartu su buitinėmis atliekomis, konteineriuose jos pradeda irti. Irimo metu išsiskiria medžiagos, galinčios nudeginti gyvūnų odą bei augalų lapus. Dėl šių medžiagų taip pat pakinta ir cheminė dirvožemio sudėtis. Baterijų atliekos užteršia aplinką sunkiaisiais metalais. Iš vandens telkinių ir augalų jos gali patekti į žmonių bei gyvūnų organizmus. Sunkieji metalai žmogaus organizme gali pakenkti ląstelėms ir DNR.
 
Lietuvoje yra beveik 9 tūkstančiai vietų, kuriose yra galima priduoti naudotas nešiojamas baterijas bei akumuliatorius. Didžiausias kiekis baterijų atliekų yra surenkama mažmeninės prekybos vietose. Ten yra pastatytos specialios jų surinkimui skirtos talpos. Senus akumuliatorius bei baterijas iš vartotojų taip pat privalo priimti ir jų platintojai. Jie šias atliekas turi priimti nemokamai bei už tai nereikalauti pirkti naujų baterijų. Gyventojams yra sudarytos sąlygos nebenaudojamas baterijas atiduoti ir į savivaldybėse esančias atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat jas galima perduoti atliekų tvarkytojams, kurie yra atsakingi už tokio tipo atliekų tvarkymą. Vartotojai baterijų atliekas gali išmesti į specialias talpas, kurios yra pastatytos biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose bei organizacijose.
 
Šiuo metu yra gaminama daug elektronikos prietaisų, kuriuose yra integruotos baterijos. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė žiniasklaidai teigė, kad nebenaudojamus elektronikos prietaisus gyventojai gali išmesti į specialias elektronikos atliekų talpas arba į šiais metais pradėtas įrenginėti elektronikos atliekų priėmimui skirtas vietas. Jos yra įrengtos prie didžiųjų prekybos centrų bei mažesnių miestelių centruose.
 
V.Masalienė pabrėžė, kad prietaisų ardymas bandant atskirti juose esančias baterijas yra nesaugus. Tokį darbą turėtų atlikti pagal aukščiausius saugumo bei aplinkos standartus dirbantys atliekų tvarkytojai. Jei žmogus namuose turi stambiagabaričių atliekų, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, egzistuoja galimybė užsisakyti jos nemokamą išvežimą. Tokiu būdu su nebenaudojama buitine technika galima atiduoti ir prietaisus su integruotomis baterijomis bei pačias baterijas.
 
Ministerijos pranešime teigiama, kad naujajame reglamente yra iškeltas tikslas ne vėliau kaip iki 2028 m. gruodžio 31 d. surinkti 51 proc. mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų. Dar po kelerių metų, iki 2031 m. gruodžio 31 d. turės būti surenkama 61 proc. tokių atliekų. Ne vėliau kaip nuo 2027 m. gruodžio 31 d. iš pusės kiekio perdirbamų baterijų turės būti atgaunamas litis. Nuo 2030 m. pabaigos litis turės būti atgaunamas iš 80 proc. baterijų. Nuo 2026 m. atsiras reikalavimai ženklinti bei pateikti informaciją apie baterijų sudedamąsias medžiagas.

---

 
Komentaras
Elektromobilių pardavimo įmonės „Deals on wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius:

- Pardavėjas neturi jokios įtakos tokių sprendimų priėmime. Visus sprendimus dėl elektromobilių baterijų keitimo aspektų priima automobilių gamintojai. Mano manymu, reglamento įvedimas turės pozityvų postūmį elektromobilių pardavimui, kadangi jis nesukels jokių papildomų problemų vartotojui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!