Žiedinėj ekonomikoje rimčiau įdarbins baterijas

Algimantas Kripas
2023-08-31
Šiandien sudėtinga įsivaizduoti gyvenimą be išmaniojo telefono arba planšetinio kompiuterio. Daugėjant elektronikos daugėja ir jos atliekų. Europos Sąjungoje suskubta keisti padėtį – įsigalioja naujas baterijų ir jų perdirbimo reglamentas. Kaip teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė didžiulis dėmesys bus skiriamas saugiam atliekų tvarkymui.
Žiedinėj ekonomikoje rimčiau įdarbins baterijas
Baterijų atliekų rūšiavimas yra itin svarbus, kadangi tinkamai jų neutilizavus, o tiesiog jas išmetus kartu su buitinėmis atliekomis, konteineriuose jos pradeda irti. Irimo metu išsiskiria medžiagos, galinčios nudeginti gyvūnų odą bei augalų lapus. Dėl šių medžiagų taip pat pakinta ir cheminė dirvožemio sudėtis.

Problemoms užbėgama už akių
Rugpjūčio 17 d. įsiteisino naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir jų atliekų. Juo yra numatyta, kad naujos baterijos prisidėtų prie žaliosios pertvarkos bei būtų tvarios. Reglamentuojant visą baterijų gyvavimo ciklą nuo jų sukūrimo iki apdorojimo yra skatinama žiedinė ekonomika. Taip pat didinama atsakomybė ir gamintojams.
 
Aplinkos ministerijos pranešime viceministrė Raminta Radavičienė teigia, kad šis Europos Parlamento sprendimas palies daugybę aspektų: „Naujasis reglamentas gerins baterijų vidaus rinkos veikimą ir užtikrins sąžiningesnę konkurenciją nustatant saugumo, tvarumo ir ženklinimo reikalavimus, pasitelkiant eksploatacinių savybių, patvarumo ir saugumo kriterijus, griežtinant pavojingų medžiagų ribojimą, privalomą informaciją apie baterijų anglies dioksido išmetimo rodiklį.“

 
Reglamentą inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius „Facebook“ paskyroje teigė, kad naująja iniciatyva yra siekiama ne spręsti jau esamas problemas, bet užbėgti joms už akių. Mat netolimoje ateityje pasaulyje bus baterijų deficitas. Dėl baterijų perdirbimo atsiras ir didesnės gamybos galimybės.
 
Nuostata bus taikoma visų rūšių nešiojamoms, pramoninėms, elektra varomų transporto priemonių, automobilių akumuliatoriams bei elektrinių mopedų, dviračių bei paspirtukų baterijoms. Pažymėtina, kad nuo 2027 m. prietaisuose esančios nešiojamos baterijos turėtų būti pagamintos taip, jog jas lengvai galėtų pakeisti pats galutinis vartotojas. Lengvųjų transporto priemonių baterijų keitimo darbai turėtų būtiatliekami nepriklausomų specialistų.
 
Didelis dėmesys rūšiavimui
Iki 2027 m. pabaigos bus privaloma surinkti 63 proc., o iki 2030 m. pabaigos – 73 proc. nešiojamų baterijų atliekų. Iki šiol jų buvo būtina surinkti 45 proc. Pranešime teigiama, jog Lietuva sėkmingai įgyvendindavo šiuos reikalavimus. Pavyzdžiui. 2021 m. pavyko surinkti beveik 12,5 tūkst. tonų akumuliatorių bei baterijų atliekų. Iš jų 11,6 tūkst. tonų buvo perdirbta.
 
Baterijų atliekų rūšiavimas yra itin svarbus, kadangi tinkamai jų neutilizavus, o tiesiog jas išmetus kartu su buitinėmis atliekomis, konteineriuose jos pradeda irti. Irimo metu išsiskiria medžiagos, galinčios nudeginti gyvūnų odą bei augalų lapus. Dėl šių medžiagų taip pat pakinta ir cheminė dirvožemio sudėtis. Baterijų atliekos užteršia aplinką sunkiaisiais metalais. Iš vandens telkinių ir augalų jos gali patekti į žmonių bei gyvūnų organizmus. Sunkieji metalai žmogaus organizme gali pakenkti ląstelėms ir DNR.
 

Lietuvoje yra beveik 9 tūkstančiai vietų, kuriose yra galima priduoti naudotas nešiojamas baterijas bei akumuliatorius. Didžiausias kiekis baterijų atliekų yra surenkama mažmeninės prekybos vietose. Ten yra pastatytos specialios jų surinkimui skirtos talpos. Senus akumuliatorius bei baterijas iš vartotojų taip pat privalo priimti ir jų platintojai. Jie šias atliekas turi priimti nemokamai bei už tai nereikalauti pirkti naujų baterijų. Gyventojams yra sudarytos sąlygos nebenaudojamas baterijas atiduoti ir į savivaldybėse esančias atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat jas galima perduoti atliekų tvarkytojams, kurie yra atsakingi už tokio tipo atliekų tvarkymą. Vartotojai baterijų atliekas gali išmesti į specialias talpas, kurios yra pastatytos biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose bei organizacijose.
 
Šiuo metu yra gaminama daug elektronikos prietaisų, kuriuose yra integruotos baterijos. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė žiniasklaidai teigė, kad nebenaudojamus elektronikos prietaisus gyventojai gali išmesti į specialias elektronikos atliekų talpas arba į šiais metais pradėtas įrenginėti elektronikos atliekų priėmimui skirtas vietas. Jos yra įrengtos prie didžiųjų prekybos centrų bei mažesnių miestelių centruose.
 

V.Masalienė pabrėžė, kad prietaisų ardymas bandant atskirti juose esančias baterijas yra nesaugus. Tokį darbą turėtų atlikti pagal aukščiausius saugumo bei aplinkos standartus dirbantys atliekų tvarkytojai. Jei žmogus namuose turi stambiagabaričių atliekų, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, egzistuoja galimybė užsisakyti jos nemokamą išvežimą. Tokiu būdu su nebenaudojama buitine technika galima atiduoti ir prietaisus su integruotomis baterijomis bei pačias baterijas.
 
Ministerijos pranešime teigiama, kad naujajame reglamente yra iškeltas tikslas ne vėliau kaip iki 2028 m. gruodžio 31 d. surinkti 51 proc. mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų. Dar po kelerių metų, iki 2031 m. gruodžio 31 d. turės būti surenkama 61 proc. tokių atliekų. Ne vėliau kaip nuo 2027 m. gruodžio 31 d. iš pusės kiekio perdirbamų baterijų turės būti atgaunamas litis. Nuo 2030 m. pabaigos litis turės būti atgaunamas iš 80 proc. baterijų. Nuo 2026 m. atsiras reikalavimai ženklinti bei pateikti informaciją apie baterijų sudedamąsias medžiagas.

 
Komentaras
Elektromobilių pardavimo įmonės „Deals on wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius:

- Pardavėjas neturi jokios įtakos tokių sprendimų priėmime. Visus sprendimus dėl elektromobilių baterijų keitimo aspektų priima automobilių gamintojai. Mano manymu, reglamento įvedimas turės pozityvų postūmį elektromobilių pardavimui, kadangi jis nesukels jokių papildomų problemų vartotojui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris