Veikia per atstumą
Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjo Artūro Šulniaus teigimu, žaibo sukeliamos traumos dažniausiai būna labai sunkios. Mat jo smūgis yra itin aukštos temperatūros ir didelės energijos išlydis, sukeliantis sunkius nudegimus.
 

„Jei žaibas trenkia į medį, šis aukštos temperatūros yra tiesiog suplėšomas, todėl jei trenktų tiesiai į žmogų, šis taip pat smūgio neatlaikytų. Tačiau žaibas veikia ir per atstumą – paveikti elektros srovė gali ir kelių metrų spinduliu, tiesa, elektros srovė bus gerokai silpnesnė, todėl ir sveikatos padariniai bus menkesni“, - aiškina gydytojas Artūras Šulnius.

 
Anot jo, silpnesnę elektros energijos iškrovą žmogus gauna, jei dėvi šlapius drabužius. Mat tuomet jis tampa geru laidininku ir dalis elektros krūvio nukeliauja į žemę. Gydytojas įspėja, kad žaibas gali trenkti ne tik iš dangaus, bet ir generuoti atvirkštine tvarka – iš žemės. Saugotis reikėtų ir namuose, nes kamuoliniai žaibai į juos gali įsisukti pro atvirus langus ar duris.
 
Pažeidžia smegenis, širdį
Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo ir žmogus ima dusti, dažnai praranda sąmonę. Atgaivintam žmogui gali jas būti sunku pajudinti, sunkiausiais atvejais gali visiškai suparalyžiuoti kojas. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, ištinka šokas.
Nuo žaibo iškrovos nukentėjusį žmogų būtina pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą, jei perkūnija dar nesibaigė. Žaibui nutrenkus žmogų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

---

 
Ką daryti, kai žaibuoja?
Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens, nebėgti.
Žaibui pataikius į medį, srovė sukelia didelį įtampos kritimą į žemę, todėl  slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m., dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje.
Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti. Mat toks žaibas juda pagal oro sroves, todėl judant jį galite pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.
 
Pavojinga slėptis po aukštu statiniu ar kalvos viršūnėje, taip pat būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke, žvejoti.
Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.
Lygioje vietoje patartina pritūpti apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl iš toli girdint griaustinį reikia kuo greičiau grįžti į krantą.
Žmonės perkūnijos metu esantys automobilyje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Todėl perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandentiekio kranų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!