Vaduojamės iš stereotipų
 

„Vyrai verkia, – konstatuoja festivalio „Kino pavasaris 2024“ programų kūrėjas Karolis Žukas. – Pastebime tai kino salėse. Jei filmas jautrus, asmeniškai paliečiantis, „arčiau namų“, emocijų nesulaiko nei moterys, nei vyrai.“ A.Papievytės nuotr.

 
Kad vyriškumo įvaizdis vaduojasi iš stereotipų, patvirtino ir šių metų „Kino pavasario“ programa, kurioje daug dėmesio skiriama psichoemocinei vyrų sveikatai. „Programas paprastai padiktuoja pats kinas. Kai jau turėjome filmų sąrašą, pastebėjome, kad šiemet išryškėjo vyriškumo, vyrų emocinės sveikatos temos, todėl sukūrėme atskirą programą-konkursą „Vyrai irgi verkia“,“ – pasakoja kino ekspertas.
 
Ši kino festivalio programa žiūrovus supažindino su penkiomis istorijomis, kurių centrinė figūra – vyrai. Vyrai, kurie verkia, kovoja su neteisybe ir plikimu, kurie mėgina pritapti, siekia būti pakankami ir priimti tokie, kokie yra.
 
Analizuojami vyrų pasauliai
 
Trumpametražių filmų konkurse „Vyrai irgi verkia“ varžėsi lenkų sukurtas filmas „Būk kuo nors!“ apie elektriką Viktorą, kuris, savo paties netikėtumui, turistus ima linksminti kaip persirengėlis Valensa – buvęs Lenkijos prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas. Kaip jaučiasi Viktoras ir kuo jis iš tiesų nori būti?
 
Belgų kūrėjo Nicolo Keppens filme „Dailūs vyrai“ atskleidžiami trijų brolių, atvykusių į Stambulą plaukų persodinimo operacijai, pasauliai. Atsidūrus toli nuo namų ir įstrigus vienas kito draugijoje, vyrų kompleksai ima augti greičiau nei jų plaukai.
 
Ukrainietis Glebas Osatinskis kino juostoje „Nusivylimas“ pasakoja prieš valdžią maištaujančio septyniolikmečio Jašos istoriją. Vaikinas groja grupėje ir svajoja išvykti į JAV. Kokias emocines kančias tenka išgyventi jaunuoliui, bejėgiškai kovojant su žlugdančia sistema?
 
Austriškajame „Kinderfilm“ atsakymai į pagrindinio veikėjo egzistencinius klausimus ieškomi per kompiuterinį žaidimą. Paieškos vyrui virsta įsimintina ir drauge košmariška patirtimi.
 
Norvegų režisieriaus Eivindo Landsviko kino juostoje „Tits“ viena vasaros naktis protagonistus išmoko svarbiausių savęs ir pasaulio pažinimo pamokų. Kaip pritapti ir patikti kitiems, neišsižadant savęs?
 
„Festivalio repertuare buvo ir ilgo metro filmų, narpliojančių emocinės sveikatos, potrauminių patirčių tematiką. Tikrai apie emocinį pasaulį kalbama daugiau, pokytis ryškus. Filmuose šios temos atsispindi vis dažniau, o jas gvildenti susirenka pilnos salės“, – sako K.Žukas.
 
Statistika liūdina
 
Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ ir Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius įsitikinęs: visuomenės požiūrio kaita, pripažįstanti emocinės sveikatos priežiūros svarbą abiem lytims, yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių didesnį atvirumą ir drąsą ieškoti pagalbos. „Pastebimas didesnis emocinių ir psichologinių paslaugų, skirtų būtent vyrams, prieinamumas ir jų įvairovė. Tai apima ne tik tradicines psichologines konsultacijas, bet ir paramos grupes ar savigalbos grupes, specializuotas programas. Nors progresas akivaizdus, vis dar pastebime stereotipais paremtas nuostatas, trukdančias vyrams ieškoti pagalbos“, – sako D.Docius.
 
Išties, nors visuomenėje vyrų emocinės sveikatos tema kalbama garsiau, statistika rodo, kad atvirauti vyrams vis dar sunku: Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vyrų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2010-2022 m. buvo beveik penkiais kartais didesnis nei moterų. Į Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamas psichikos sveikatos stiprinimo veiklas moterys ir vyrai įsitraukia santykiu 12:1.
 
Dėl ko išgyvena vyrai?
 
Ekonominis spaudimas, nesubalansuota darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nesaugi geopolitinė padėtis, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų ar interneto, komplikuoti santykiai šeimoje – su tokiais iššūkiais šiandien, anot D.Dociaus, susiduria vyrai. Svarbūs ir egzistenciniai, tapatumo klausimai. Kylančios abejonės dėl vaidmens šeimoje ir visuomenėje, karjeros pasirinkimo bei gyvenimo prasmės gali sukelti didelį nerimą.
 
„Emocijų raiška ir jų „paleidimas“ yra gyvybiškai svarbūs žmogaus psichologinei sveikatai ir emociniam stabilumui, – teigia Klaipėdos aps. pagalbos vyrams centro vadovas. – Sunkių jausmų nutylėjimas gali privesti prie psichosomatinių sutrikimų, depresijos, širdies ligų, agresyvaus elgesio artimoje aplinkoje ar net rankos prieš save pakėlimo. Kai žmogus pasidalija savo jausmais ar išgyvenimais, streso lygis sumažėja.“
 
Nutyla iki mokyklos
 
Tyrimai rodo, kad tėvai, kalbėdami su sūnumis, vartoja siauresnį emocinį žodyną ir rodo mažiau empatijos, nei bendraudami su dukromis. Tai tęsiasi ir mokykloje. Psichologė Judy Y.Chu nustatė, kad ikimokyklinio amžiaus berniukams vis dar jauku rodyti emocinio ryšio su kitais poreikį. Tačiau iki mokyklos dauguma berniukų išmoksta jį nuslėpti. O iki 14 metų jau dauguma bijo, kad, pasidaliję jausmais su bendraamžiais, atrodys silpni.
 
Dar 2018 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis JAV paauglių, parodė, kad su vyriškais stereotipais stipriai susitapatinę jauni vyrai net šešis kartus dažniau priekabiavo prie mergaičių ir kitų berniukų. Be to, jie buvo labiau linkę į besaikį girtavimą, rizikingą elgesį ir depresiją.
 
Padeda programos
 
Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ savanoriai kasdien teikia pirminę emocinę paramą visiems, norintiems išsikalbėti ir normalizuoti emocinę būklę. Esant poreikiui, linijos savanoriai vyrus siunčia į antrines, psichosocialines paslaugas kriziniam periodui – skyryboms, netekčiai, egzistencinei krizei – įveikti. Įveikusiems krizinį periodą, siūlomos emocinės gerovės palaikomosios priemonės – paramos arba savipagalbos grupės. „Jose vyrai turi galimybę bendrystėje vienas kitą palaikyti, sustiprinti pokyčiams, tiesiog kokybiškai pabendrauti“, – sako D.Docius.
 
Vyrai, siekiantys aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo, siunčiami į Klaipėdos mieste įsikūrusį sveikos gyvensenos puoselėjimo vyrų klubą. Organizuojami psichoedukaciniai renginiai, seminarai, mokymai, kviečiantys atkreipti didesnį dėmesį į vyrų psichinę ir fizinę sveikatą.
 
„Turime vyrų, kurie praėjo visas pagalbos pakopas, dalis jų tapo gerovės ambasadoriais kitiems vyrams, savanoriauja pagalbos vyrams linijoje. Jie – geriausi pavyzdžiai kitiems, vis dar nedrįstantiems žengti pagalbos sau keliu“, – sako pašnekovas

www.vyrucentras.lt
Internetinių pokalbių pagalba: www.nelikvienas.lt

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!