Į skaitytojų klausimus atsako gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė:

Kiekvieną rudenį, orams atvėsus, neišvengiu peršalimo. Žinau, kad tik laiko klausimas, kada pajusiu jo simptomus. Tačiau dabar nežinau, kaip atskirti, ar tai peršalimas, ar koronavirusas. 
Monika, 36 metai
Jeigu žmogus karščiuoja, skauda gerklę, sloguoja, tai gali būti tiek peršalimo, tiek koronaviruso simptomai. Taip pat bet kokios kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios padažnėja rudenį ir žiemą. Atskirti sunku. Nustatyti, ar užsikrėtėte COVID-19 virusu gali padėti tik testas.    
 
Kokiu atveju susirgęs koronavirusu galiu būti paguldytas į karščiavimo kliniką?
Rimantas, 43 metai
Į karščiavimo kliniką niekas neguldo. Karščiavimo klinikoje atliekama tik diagnostika, o guldoma į stacionarinį skyrių. Infekcinių ligų skyrių, skirtą konkrečiai tiems pacientams, kurie yra užsikrėtę koronavirusu. Į stacionarinį skyrių guldomi tie, kurie patiria komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Kai kraujo uždegiminiai rodikliai aukšti, susiduriama su kvėpavimo takų funkcijos nepakankamumu ir ligoniui atsiranda papildomo deguonies poreikis.  
 
Skelbiama, kad į mobilųjį patikros dėl koronaviruso punktą negalima ateiti pėsčiomis, su viešuoju transportu važiuoti taip pat negalima. Bijau, kad prireikus ten vykti, nerasiu, kas mane galėtų nuvežti. Ką tada turėčiau daryti? 
Laima, 52 metai. 
Be abejo, jei žmogus važiuoja testuotis, tam turi priežastį. Karščiuoja ar jaučia kitus simptomus. Esant įtarimams, kad žmogus yra užsikrėtęs koronaviruso infekcija, jokiu būdu negalima kviesti taksi ar juo labiau važiuoti viešuoju transportu. Pats žmogus turėtų spręsti, kokiu būdu nuvykti tirtis. Tačiau šis klausimas jau ne infektologui.
 
Kiek dažnai jaunam ir sveikam žmogui prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos? Kas lemia jo ligos sunkumą? 
Nojus, 23 metai
Jauni žmonės sunkiomis formomis serga itin retai. Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, pastebima, kad su jomis daugiausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Vyresni kaip 60 metų. Žinoma, pasitaiko ir jaunesniems, tačiau retai.
Kas lemia? Tai gretutinės ligos, ypač arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Labai didelę reikšmę turi ir nutukimas. Yra ir daugiau veiksnių, kurių dar nežinome. Tai gali būti ir genetiniai veiksniai. Faktorių lemiančių, kokia bus ligos eiga, daug. Tačiau jauniems žmonėms, buvusiems sveikiems, be gretutinių ligų, šios infekcijos reikėtų mažiau baimintis. 
 
Jau apie savaitę jaučiu nežymų krūtinės skausmą. Fizinio krūvio metu kamuoja dusulys. Anksčiau to nėra buvę. Kas galėtų būti kaltas dėl tokių pojūčių? 
Dovydas, 37 metai
Jeigu nekarščiuojama, nėra kitų respiracinių simptomų, kaip kosulys ar gerklės skausmas, greičiausiai priežastis yra kita. Ne koronavirusas. Reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju ir kardiologu. Krūtinės skausmai - tikėtinas išeminės širdies ligos požymis. Taip pat jie gali būti ir neuralginio pobūdžio. 
 
Auginu dviejų mėnesių dukrytę. Jei užsikrėsime koronavirusu, ar galėsiu toliau ją maitinti krūtimi? 
Vilija, 30 metų
Jei ir mama, ir dukrytė susirgs, maitinti bus galima.
 
Esu astmatikas. Kaip išauga koronaviruso komplikacijų rizika, jei užsikrėsiu? Kokios apskritai komplikacijos man gresia? 
Jonas, 29 metai
Žmonėms, turintiems lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, užsikrėtimo koronavirusu atveju iškyla didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu. Galimybė patirti tokias tromboembolines komplikacijas kaip infarktas išauga susirgus vyresniame amžiuje. 
 
Mano kaimynė visai neseniai grįžo iš užsienio. Ji turėtų būti saviizoliacijoje, tačiau kiekvieną dieną matau, kaip ji išeina pavedžioti šunį, išneša šiukšles. Ar ji nelaužo saviizoliacijos taisyklių? 
Virginija, 62 metai  
Jeigu žmogus gyvena vienas, tačiau turi augintinį ir kai nėra kam juo daugiau pasirūpinti, leidžiama išvesti jį į lauką penkiolikai minučių. Saviizoliacijos taisyklių tai nepažeidžia. Jeigu jam leidžiama išvesti šunį, turbūt gali tuo pačiu ėjimu ir šiukšles išnešti.
 
Koronavirusu persirgau dar vasarą. Mano vyras neužsikrėtė. Jei dabar jis susirgtų, ar mums reikėtų izoliuotis vienas nuo kito? Ar galiu „pasigauti“ virusą antrą kartą? 
Birutė, 34 metai
Tikrų, galutinių duomenų, įrodančių, kad žmogus gali užsikrėsti antrą kartą, dar nėra. Tačiau izoliuotis reikėtų. Tiesa, nors mokslas to dar nėra nei patvirtinęs, nei paneigęs, vyrauja hipotezė, kad tie antikūnai, kurie susiformuoja, yra trumpalaikiai, todėl galima pakartotinai susirgti koronavirusu.
 
Esu pensinio amžiaus pedagogė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Nors sakoma, kad vaikai serga rečiau, ar man didelė rizika, kad galiu užsikrėsti COVID-19 darbe? Danutė, 67 metai
Tiesa, kad vaikai paprastai serga lengva šio viruso forma. Tačiau jie vis tiek gali būti besimptomiai jo nešiotojai ir užkrėsti kitų amžiaus grupių žmones. Todėl rizika yra. Ir nemaža.
 
Su vaikinu beveik 24 valandas per parą būname kartu. Kartu buvome ir jam susirgus, nes manėme, kad tai tik peršalimas. Vėliau koronaviruso tyrimo rezultatas parodė teigiamą rezultatą. Tačiau aš neužsikrėčiau. Kaip tai įmanoma? 
Jūratė, 31 metai
Tokių atvejų iš tiesų pasitaiko. Ir gana neretai. Ar žmogus gali užkrėsti kitą, priklauso nuo viruso kiekio jame ir nuo to, kiek imlus virusinėms infekcijoms yra tas, su kuriuo sergantysis turi artimą kontaktą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!