Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-03-29
Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai, sparčiai didėja psichologinių problemų ir valgymo sutrikimų tikimybė.
Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti
Padauginus maisto, ateina ne tik diskomforto, persivalgymo jausmas, bet ir nuoskauda, nusivylimas. Svarbu atsiminti kiekvienam: maisto įvairovė yra puiku, tačiau niekur neturėtų pabėgti saikas.

Lengva persivalgyti
 
Nors smarkiai persivalgiusių pacientų skubios pagalbos skyriuose pastaraisiais metais būna nedaug, problema egzistuoja: dėl gausaus maisto kiekio diskomfortą ir virškinimo problemas šventiniais laikotarpiais patiria dažnas Lietuvos gyventojas.
 

„Padauginus maisto, ateina ne tik diskomforto, persivalgymo jausmas, bet ir nuoskauda, nusivylimas. Svarbu atsiminti kiekvienam: maisto įvairovė yra puiku, tačiau niekur neturėtų pabėgti saikas. Visų patiekalų turi būti ragaujama po truputį. Juos ruošiant taip pat svarbu nepamiršti sveikatai palankių sprendimų: nepersistengti su riebalais, druska, rinktis naudingus ir maistingus gaminius. Per šventes vertėtų atsisakyti to, ką ragaujame kasdien: bulvių, duonos“, – sako Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.
 
Jai pritaria ir kolegė Evelina Cikanavičiūtė: „Suprantama, per šventes grikių nevalgysime. Tačiau turime jausti ribas. Didžiąją dalį mitybos – net ir per šventes – turi sudaryti sveikatai palankūs pasirinkimai. Dabartinis šventinis maistas yra saldus, sūrus, keptas, riebus ir pasižymi kaloringumu. Lengva nepajusti, kad persivalgoma greičiau, kad didėja svoris. Dar svarbu, kad šventiniai įpročiai netaptų mūsų kasdienybe.“
 
Maistas – svarbi kultūros dalis
 

Anot psichologės Monikos Kuzminskaitės, maisto gausa daugelyje kultūrų ir tradicijų siejama su šventėmis, svetingumu, geru gyvenimu. Lietuva – ne išimtis. „Bet kuris mūsų pašiurpsta pagalvojęs, kad svečiai pakils nuo stalo alkani (nors taip niekada nėra buvę), kad pritrūks maisto, o parduotuvės bus uždarytos (to irgi niekada nėra buvę), ar kad šventes iš viso galima švęsti kaip nors kitaip nei prie stalo. Matyt, kol sąmoningai neįvertinsime to, kas mus ištinka per kiekvienas šventes, liksime valdomi tokių įpročių ir tradicijų“, – sako psichologė.

 
Pašnekovės teigimu, visuomenė jaučia pareigą išlaikyti švenčių tradicijas, kuriose maistas užima svarbią vietą. „Atsisakyti tradicijų tolygu atsisakyti to, kas esame, o tai neskamba kaip įdomus nuotykis. Svarbu ir tai, kad šventinis maistas yra riebesnis, saldesnis, todėl smegenys mus už tai dosniai apdovanoja malonumą keliančiomis medžiagomis. Sočiai pavalgius, organizmas yra priverstas suvalgytą maistą virškinti, o tai įmanoma tik atsipalaidavus, tad turime pabūti ramiai, kas irgi yra malonu. Žinoma, jei nepradeda kankinti jau nebemalonūs persivalgymo simptomai…“ – pasakoja M.Kuzminskaitė.
 
Pavojingas laikotarpis

 
Psichologė pastebi, kad šventiniai persivalgymai didina neigiamų į save nukreiptų emocijų, galinčių išsikeroti ir iki valgymo sutrikimo, tikimybę. „Kaltės jausmas persivalgius, valgius „neteisingai“, intensyvios pastangos kompensuoti netinkamus veiksmus yra palanki dirva sutrikimams formuotis. Žmonės imasi „deginti“ kalorijas arba valgyti vien salotų lapus, persistengia su sportu ar pirtimis, pervargsta nuo pastangų, pasiduoda. Tada juos vėl užgraužia kaltė, ir ima suktis beveik begalinis priežasčių bei pasekmių ratas, panašus į žemyn besisukančią spiralę, kai reikalai tik blogėja.“
 

Emocinių persivalgymų terapeutė Ieva Gerčienė sako, kad sveiką santykį su maistu turintis žmogus po šventinio persivalgymo dar ilgai jaučiasi pilnas ir į maisto pusę nenori net pažiūrėti. Tuo metu žmogus, kenčiantis nuo persivalgymo sutrikimo, išgyvena sudėtingesnį laikotarpį: „Apimtas kaltės dėl to, kad padaugino maisto ar tiesiog praradęs kontrolę, toks žmogus gali „įkristi“ į šventinį persivalgymų maratoną. Sveikas žmogus vieną kitą persivalgymą greitai pamirš ir tęs įprastą gyvenimą. Bet persivalgymo sutrikimą turintys žmonės gali gerokai užtrukti sugrįžti prie įprastos mitybos.“

 
Specialistės teigimu, priepuolinio persivalgymo sutrikimas pasireiškia tuo, kad per trumpą laiko tarpą asmuo gali suvalgyti itin didelį maisto kiekį; jam sunku nustoti valgyti, net kai pajaučia skrandžio pilnumą ar net skausmą. „Nekontroliuojamo persivalgymo epizodus dažnai lydi kaltė, gėda, nusivylimas savimi ir bejėgiškumo jausmas, noras slėptis ir atsiriboti nuo aplinkinių“, – priduria I.Gerčienė.
 

Dietų kultūra
 
Anot pašnekovės, kompulsyvūs persivalgymai moterims pasitaiko dažniau nei vyrams. „Tarp mano klienčių yra mokytojos, gydytojos, psichologės, psichiatrės, valstybės tarnautojos, fotografės, trenerės. Persivalgymo priežastys gali būti įvairiausios: nuo negalėjimo valdyti emocijų, vaikystės traumų iki dietų kultūros įtakos. Man per 12 metų turbūt neteko dirbti su moterimi, kuri nebūtų jos paveikta. Moterys turi didelį norą sulieknėti, sieja savo vertę su išvaizda, negali priimti savęs nelieknos“, – teigia I.Gerčienė.
 
Moteris sako su šia problema susidūrusi ir pati. „Šį sutrikimą įveikiau savarankiškai, nors jis buvo tikrai gerokai pažengęs. Tačiau šio kelio niekam nerekomenduočiau – tai ilgas ir sunkus procesas. Su specialisto pagalba tai daryti daug lengviau, greičiau ir efektyviau. Šiame procese neapsakomai svarbus palaikymas. Tiesiog nežinojau, į ką kreiptis, nes tuo metu, kai kentėjau nuo priepuolinio persivalgymo, galinčių padėti specialistų buvo nedaug, o ir pats sutrikimas pripažintas tik prieš dešimt metų“, – pasakoja I.Gerčienė.
 
Emocinio valgymo terapeutės teigimu, svarbu suprasti, kad badavimas ir maisto ribojimas persivalgymo problemą ne sprendžia, bet didina: „Save ribodami, kažkuriuo metu greičiausiai vis tiek „nutrūksite“ ir pradėsite nekontroliuojamai valgyti. Tai gali tęstis be galo. Todėl vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių yra atsisakyti mitybos draudimų bei visiems laikams pamiršti griežtas dietas. Labai kviesčiau imtis ne organizmo valymų ir badavimų, o sutelkti dėmesį į sveiko santykio su maistu atkūrimą. Tai geriausia dovana, kurią sau galite pasidovanoti švenčių proga.“
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris