Ne­šva­rių ran­kų li­ga

Spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad daž­niau­sias va­sa­rą už­klum­pan­čių žar­ny­no in­fek­ci­jų kal­ti­nin­kas yra bak­te­ri­jos. „Pa­grin­di­nis šių už­kre­čia­mų li­gų pli­ti­mo bū­das – ne­šva­rios ran­kos. Ga­mi­nant mais­tą jų nenu­si­plo­vus, tu­rint kon­tak­tą su pro­duk­tais, gė­ri­mais, per­duo­ti už­kra­tą la­bai pa­pras­ta. Juo la­biau kai šil­ta, bak­te­ri­joms su­da­ro­mos pui­kios są­ly­gos dau­gin­tis“, – sa­kė VUL San­ta­ros kli­ni­kų fi­lia­lo Vai­kų li­go­ni­nės gy­dy­to­jas vai­kų gast­ro­en­te­ro­lo­gas doc. dr. Vai­do­tas Ur­bo­nas.

Dar vie­nas už­kra­to šal­ti­nis – ne­plau­ti vai­siai ir uo­gos, ku­rių ypač ma­žiems vai­kams ma­ga ra­gau­ti iš­kart nuo krū­mo ar me­džio.

„Jei nu­si­sky­nę uo­gų pas mo­čiu­tę kai­me jas tie­siai su­si­žė­rė­te į bur­ną, per­dė­tai ne­ri­mau­ti gal ir ne­rei­kė­tų. Jei ap­lin­kui nė­ra ser­gan­čių­jų ir ne­bu­vo kon­tak­to su mais­tu, ti­ki­my­bė pa­si­gau­ti bak­te­ri­nę žar­ny­no in­fek­ci­ją nė­ra di­de­lė. Juo la­biau kad šian­dien lau­kai ir dar­žai jau ne­be­trę­šia­mi žmo­gaus iš­ma­to­mis.

Ta­čiau jei uo­gų, vai­sių ar dar­žo­vių įsi­gi­jo­te tur­gu­je ar ki­to­je pre­ky­bos vie­to­je, pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma hi­gie­na bū­ti­na. Šiuo at­ve­ju ne­aiš­ku, per ko­kias ran­kas šie pro­duk­tai „ke­lia­vo“ ir ri­zi­ka už­si­krės­ti di­dė­ja. Jau ne­kal­bu apie tai, kad nu­vy­kus atos­to­gau­ti į ki­tus kraš­tus rei­kia itin žiū­rė­ti, kas de­da­ma į bur­ną“, – įspė­jo gast­ro­en­te­ro­lo­gas ir pri­dū­rė, kad vai­sius ir dar­žo­ves plau­ti rei­kia ne tik dėl žar­ny­no in­fek­ci­jų už­kra­to pa­vo­jaus, bet ir ter­ša­lų.

Ne­re­tai ei­ga sun­kes­nė

Ga­na pa­pras­ta žar­ny­no in­fek­ci­ją at­pa­žin­ti pa­gal va­di­na­mą­ją simp­to­mų tri­ju­lę – py­ki­ni­mą, vi­du­ria­vi­mą ir karš­čia­vi­mą. „Jei vi­si šie po­žy­miai at­si­ra­do vie­nu me­tu, juo la­biau su­sir­go dar vie­nas ša­lia esan­tis as­muo, li­gą ga­li­ma diag­no­zuo­ti ne­da­rant pa­pil­do­mo ty­ri­mo.

Vis dėl­to ne vi­si šie simp­to­mai „ei­na“ kar­tu, ga­li pa­si­reikš­ti ir po vie­ną. Ta­da nu­sta­ty­ti diag­no­zę ga­li bū­ti sun­kiau. Pa­si­tai­ko, kad tė­vai tvir­ti­na, jog vai­kas ne­vi­du­ria­vo, o po to pa­si­ro­do, kad dvi die­nas iš­ma­tos bu­vo skys­tes­nės, nors tuš­tin­ta­si tik kar­tą per die­ną. Ta­čiau to diag­no­zuo­ti vi­du­ria­vi­mui pa­kan­ka“, – aiš­ki­no V.Ur­bo­nas.

Bak­te­ri­nės žar­ny­no in­fek­ci­jos at­ve­ju li­gos ei­ga pa­pras­tai bū­na sun­kes­nė – pa­ky­la aukš­tes­nė tem­pe­ra­tū­ra, sun­kiau kren­ta, pa­cien­tai blo­giau jau­čia­si, ga­li bū­ti tuš­ti­na­ma­si su krau­ju. „Bak­te­ri­nei in­fek­ci­jai bū­din­ges­ni ir di­de­li pil­vo skaus­mai prieš tuš­ti­ni­mą­si, ta­čiau re­tais at­ve­jais tai su­kel­ti ga­li ir vi­ru­sai. Tai­gi no­rint at­skir­ti, kas su­kė­lė vi­du­ria­vi­mą, ga­li­ma tik at­lie­kant iš­ma­tų ty­ri­mą“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

Vis dėl­to, pa­šne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, jei ne­ski­ria­mi an­ti­bio­ti­kai, gy­dy­mui ir pir­ma­jai pa­gal­bai tai įta­kos ne­tu­ri: „Bet ku­riuo at­ve­ju pir­miau­sia rei­kia at­sta­ty­ti skys­čių ir drus­kų ne­te­ki­mą. Bū­tent ši kom­pli­ka­ci­ja ap­spren­džia, ko­kio sun­ku­mo bus li­gos ei­ga. Ypač tam jaut­rūs ma­ži, iki 3 me­tų am­žiaus vai­kai. Tam na­mų vais­ti­nė­lė­je bū­ti­na tu­rė­ti ge­ria­mo­jo re­hid­ra­ci­jos tir­pa­lo.“

Į pa­gal­bą – pro­bio­ti­kai

Sa­vi­jau­tą su­ne­ga­la­vus pa­ge­ri­na ir vi­du­ria­vi­mo ei­gą pa­leng­vi­na pro­bio­ti­kai, ku­riuos kaip veiks­min­gą prie­mo­nę ūmi­niam gast­ro­en­te­ri­tui gy­dy­ti re­ko­men­duo­ja Eu­ro­pos vai­kų gast­ro­en­te­ro­lo­gų drau­gi­jos gy­dy­to­jai. „Var­to­jant pro­bio­ti­kus vi­du­ria­vi­mo truk­mė su­trum­pi­na­ma apie pa­rą lai­ko. Esa­ma ke­lių rū­šių pro­bio­ti­kų, ku­rie ofi­cia­liai re­ko­men­duo­ja­mi kaip efek­ty­viau­si“, – sa­kė V.Ur­bo­nas.
Vie­na dau­giau­siai įro­dy­mų apie tei­gia­mą po­vei­kį gy­dant vi­du­ria­vi­mą tu­rin­čių pro­bio­ti­kų rū­šių – mie­liag­ry­bis Sac­cha­ro­my­ces bou­lar­dii. Var­to­jant mie­liag­ry­bio ūmi­nio vi­du­ria­vi­mo me­tu ne tik at­ku­ria­ma žar­ny­no mik­ro­bio­ta, bet taip pat ir ma­ži­na­mas skys­čių ne­te­ki­mas, ska­ti­na­ma virš­ki­na­mo­jo trak­to au­di­nių mi­ty­ba, ge­ri­na­mas me­džia­gų įsi­sa­vi­ni­mas ir imu­ni­te­tas.

„Net pra­ėjus vi­du­ria­vi­mui pro­bio­ti­kus re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti dar pen­kias sep­ty­nias die­nas. Jei si­tu­a­ci­ja spar­čiai ne­ge­rė­ja, vi­du­ria­vi­mas vi­siš­kai ne­pra­ei­na, ga­li­ma tęs­ti pro­bio­ti­kų var­to­ji­mą mė­ne­sį ir il­giau“, – pa­ta­rė gast­ro­en­te­ro­lo­gas.

Nors bak­te­ri­nės in­fek­ci­jos šian­dien re­tai gy­do­mos an­ti­bio­ti­kais, jei bu­vo jų var­to­ta, pro­bio­ti­kai yra bū­ti­ni sie­kiant at­sta­ty­ti tin­ka­mą mik­ro­bio­tą. Spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­var­to­jus an­ti­bio­ti­kų vi­sais at­ve­jais or­ga­niz­me lie­ka jiems at­spa­rių bak­te­ri­jos for­mų, ku­rios pla­ti­na­mos ir ga­li bū­ti iš­ski­ria­mos net iki me­tų lai­ko po per­sirg­tos in­fek­ci­jos.

---

 Kaip išvengti?

• Iš­ky­lau­jant, ke­liau­jant mais­tą ge­riau­sia neš­tis šalt­krep­šy­je, kiek įma­no­ma il­giau lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, var­to­ti ter­miš­kai pa­kan­ka­mai ap­do­ro­tą mais­tą, plau­tis ran­kas.
• Ati­džiai rink­tis pro­duk­tus, žiū­rė­ti ga­lio­ji­mo lai­ką, tin­ka­mai pa­ruoš­ti gri­liaus pa­tie­ka­lus, ypač at­kreip­ti dė­me­sį į viš­tie­nos pro­duk­tus, ku­riuos va­sa­rą rei­kė­tų il­giau ter­miš­kai ap­do­ro­ti.
• Dėl mais­to pa­ruo­ši­mo, lai­ky­mo, hi­gie­nos sto­kos va­sa­rą daž­nes­ni bū­na ir žar­ny­no in­fek­ci­nių li­gų pro­trū­kiai.

---

 Verta žinoti:

Dėl vi­du­riuo­jant ne­ten­ka­mų skys­čių ir elek­tro­li­tų (ka­lio, nat­rio) ga­li­mos ir grės­min­gos kom­pli­ka­ci­jos – ne tik są­mo­nės ne­te­ki­mas, bet ir šir­dies su­tri­ki­mai. Dėl to ypač ati­džiai rei­kė­tų ste­bė­ti vai­kų būk­lę. Kuo jis ma­žes­nis, tuo grei­čiau ne­ten­ka skys­čių, sun­kiau su­gir­dy­ti rei­kia­mą jų kie­kį. Tuo­met ga­li pri­reik­ti juos leis­ti į ve­ną jau li­go­ni­nė­je. Pas gy­dy­to­jus rei­kė­tų su­skub­ti, jei ma­žas vai­kas pa­si­da­rė mie­guis­tas, jį sun­ku pa­ža­din­ti, at­si­sa­ko ger­ti.