Skirtingai vertina
Praėjusio amžiaus pradžioje vaiko dvikalbystė buvo vertinama ypač neigiamai. Buvo tvirtinama, kad tai žaloja jo psichiką ir gebėjimą išmokti kalbą. Vėliau dauguma tokių išvadų buvo sukritikuota, dažniausiai dėl tyrimų metodologijos netinkamumo.
Kodėl taip nutiko? Dvikalbystė domina skirtingų sričių specialistus: kalbininkus, psichologus, sociologus, edukologus ir kt. Dėl šios priežasties galimi įvairūs, vertinami skirtingais aspektais požiūriai į šį reiškinį.
 
Lėčiau apdoroja kalbą
Tyrimų rezultatai rodo, kad ankstyvuoju raidos laikotarpiu vaikų, kurie vienu metu išmoksta dvi kalbas, kiekvienos kalbos žodynas yra siauresnis lyginant su bendraamžių vienkalbių vaikų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad dvikalbio vaiko laikas dalijamas mokytis dviem kalboms. Kita vertus, nustatyta ir tai, kad dvikalbių ir vienkalbių vaikų žodyno apimtis dažnai yra vienoda, kartais dvikalbių vaikų net didesnė, jei skaičiuojamas bendras abiejų kalbų žodžių skaičius.
 
Dauguma dvikalbių vaikų kalbėti pradeda šiek tiek vėliau. Tačiau nepaisant to, pirmieji žodžiai ištariami panašiu laiku kaip ir vienkalbių. Dvikalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles. Gramatikos dėsningumus tiek dvikalbiai, tiek vienkalbiai vaikai perima vienodai ir daro panašias klaidas, tik dvikalbiams taisyklingos kalbos mokymosi procesas užsitęsia truputį ilgiau.
Dvi kalbas mokantys vaikai šiek tiek lėčiau „suranda“ tinkamą žodį objektui pavadinti ir lėčiau sureaguoja į sakomus dalykus, nes žodžių „paieška“ vyksta iš dviejų skirtingų kalbų žodynų.
 
Stimuliuoja raidą
Nepaisant paminėtų problemų yra teigiamų dvikalbių privalumų. Tokių vaikų pažintiniai gebėjimai geresni nei vienkalbių – jiems geriau sekasi susidoroti su suvokimo, dėmesio sukaupimo, išmąstymo ir kitomis užduotimis. Dvikalbiai moka geriau atsiriboti nuo nereikalingos, klaidinančios informacijos ir pateikti teisingą atsakymą.
 
Galbūt atrodytų – geriau vienkalbystė, ypač tik pradedant mokytis kalbos, tačiau vertinant kitu aspektu tenka pabrėžti, kad dviejų kalbų mokėjimas skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti. Todėl mokslininkai, atlikę daug kalbos mokymosi tyrimų, šiandien tvirtai teigia, kad dvikalbystė veikiau stimuliuoja, o ne trikdo kalbinę ir bendrą vaiko  raidą.

---

 
Kaip padėti vaikui geriau išmokti dvikalbystės?
Pirmiausia abu tėveliai turi nuspręsti, kokia yra jų šeimos politika kalbos klausimu ir jos laikytis. Pavyzdžiui, jei abiejų tėvelių gimtosios kalbos yra skirtingos, tuomet vienas iš pasirinkimų gali būti toks: vienas šeimos narys – viena kalba. Pavyzdžiui, jei mamos gimtoji kalba yra lietuvių kalba, ji su vaiku kalba tik lietuviškai (kaip ir seneliai ar kiti artimieji iš mamos pusės), o tėčio gimtoji kalba – vokiečių kalba, jis su vaiku kalba tik vokiškai (kaip ir seneliai ar kiti artimieji iš tėčio pusės) ir pan. Kad ir kokią strategiją tėveliai pasirinktų, svarbu jos laikytis. O vienas pagrindinių būdų, padedančių vaikui lavinti kalbą, – visavertis bendravimas su vaiku. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!