- Kaip seniai turime Užgavėnių papročius ir kodėl jie tokie?
- Užgavėnės ateina iš tų laikų, kai dar neturėjome rašto, tad tikslią datą nusakyti sunku. Jei žvelgtume į žemaitiškąjį Užgavėnių modelį, kuris išliko iki mūsų dienų, kaukėtų persirengėlių eisenose galime matyti visą Užgavėnių istoriją. Laukinių gyvūnų, paukščių, (meškos, gervės) kaukės turbūt atėjo iš senųjų gentinių laikų, kai žmonės vertėsi medžiokle, prieš kurią atlikdavo tam tikras apeigas. Po to regime jau prisijaukintus gyvūnus – ožį, arklį, kitus naminius gyvūnėlius, vėliau žmonės pamato ir kitokius nei jie, kuriuos prisijaukina per Užgavėnių papročius – čigonus, žydus, vengrus, vokietukus. Kad žmonės jautė likimo jėgas, liudija raganų, velnių kaukės, baidyklė Morė. Naujesniais laikais atsiranda pareigūnai, kurie šiaip nuo žmonių būdavo toli, užtat įtraukiami per Užgavėnes: žandarai, gydytojai, raštininkai. Tai sena šventė, bet kadangi nuolat vis kažką prisijaukindavo, Užgavėnės išliko ir iki šių laikų.
Užgavėnėse yra du veikėjai Lašininis ir Kanapinis, kurių tarpusavio kovą laimėjęs Kanapinis paskelbia karaliavimo metą, tai yra, septynias mylias geležinio tilto, septynias Gavėnios savaites, griežto pasninko, sutelkto buvimo laiką. Gavėnios metu buvo laikomasi sauso pasninko, nes žmonės buvo priversti taupyti. Žiemos metą, matydami, kad jau pradeda trūkti ir javų duonai, ir mėsos, o ir didesnių darbų nėra, papasninkaudavo – kad galėtų išgyventi ir sulaukti šilumos.
Mes dabar to negalime suprasti, nes turime pilnas parduotuves įvairiausių produktų. O kai visko prisikemši, reikia organizmui duoti pailsėti ir viską išvalyti. Dėl to ir mums pravartu pabadauti – kad būtume sveikesni. Pasninko laikymasis, saikas visada yra gerai sveikatai. Ir, tiesą sakant, tai matyti ir mūsų aplinkoje – jei kuris žmogus valgo saikingai, ne per sunkų maistą, jis yra ir lengvesnis, ir energingesnis, ir sveikesnis.
 
- Turbūt dėl to griežto pasninko prieš Gavėnios pradžią ir reikia riebiau bei gausiau privalgyti?
- Žinodami, kad laukia septynios pasninko savaitės, žmonės norėdavo atsidžiaugti. Ir gausiau valgyti pradėdavo net likus kelioms dienoms iki Užgavėnių – ketvirtadienį valgydavo keturiskart per dieną, penktadienį – penkis ir t.t. O jau antradienį maisto neberibodavo, kiek pas ką užeidavo, tiek ir vaišindavosi, prisivalgydavo tiek, kad nebenorėdavo.
Žemaitijoje per Užgavėnes gamindavo šiupinį – iš įvairių kruopų, bulvių, daržovių ir mėsos. Jo daug prišutindavo ir visus vaišindavo. Aukštaitijoje kepdavo blynus – turbūt šis paprotys atėjęs iš slaviškų kraštų. Mes, ko gero, tuos blynus kaip apeigą ir suprantame. Užgavėnėms blynus maišydavo su pienu ir valgydavo su spirgučiais, grietine, sviesto padažu. O jau po Užgavėnių per visą Gavėnią blynus maišydavo su vandeniu ir be kiaušinių. Ir padažas gavėniškas jau būdavo kitoks – linų sėmenų paštetas ar linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus su pakepintais svogūnais, grybukais, jei turėdavo. O jei troškindavo kopūstus ant aliejaus, turėdavo kopūstų dažinį prie blynų. Bulviniai blynai imti Užgavėnėms kepti jau vėlesniais laikais.
 
- Kas yra žmonėms šiuolaikinės Užgavėnės? Ar joms suteikiama kokia nors prasmė?
- Linksma pramoga ir tiek. O ko gi žmogui reikia? Gyvena ne dūminėj pirkioj ar gryčioj, ne tamsoj, o šviesoj, ne pusbadžiu, o galėdamas valgyti ką tik nori. Tad visos būtinos reikšmės atpuola.
 
- Ką būtų galima paimti iš senų tradicijų, atgaivinti?
- Kalbant apie šiųmetes Užgavėnes – kepkite blynus, plakite įvairiausius padažus, junkitės zoomus, dalinkitės receptais. Ir, žinoma, pasidarykite kaukių. Šiais laikais jų nebegamina – pasipaišo nosį, skarą užsiriša ir viskas. O seniau vykdavo įvairūs karnavalai, kuriems kostiumus siūdavo iš nebetinkamų nešioti drabužių. Taigi, galima pasivaržyti, kas pasisiųs gražiausią karnavalinį kostiumą. Fotografuokitės, siųskite vieni kitiems. Jei turite išmonių, galite sukurti ir vaizdo filmą. Taigi, pasilinksminti galima įvairiais būdais, nebūtinai vienas kitą pakumščiuojant ar pakutenant, kaip būdavo įprasta per Užgavėnes. Tik, žinoma, svarbu, kaip po to išlaikysime Gavėnią. O jos metu sveika nepersivalgyti, nevalgyti to, kas yra labai skanu, įspūdinga, bet nemaistinga, nevitamininga. Taigi, dėl savo sveikatos vertėtų pasistengti.

---

 
Tai įdomu
Pasakotojas Petras Zalanskas tautosakos ir atsiminimų rinktinėje „Čiulba ulba sakalas“ aprašo, kad Dzūkijoje, kai Užgavėnių dalyviai iš vaikštynių, vakarėlių pareidavo į namus, šeimininkė vakarienei patiekdavo pienu užbalintus lakštinius, o vėliau padėdavo ir virtų lašinių gabalą. Visi būdavo sotūs ir šio atsisakydavo, tad tuos lašinius padėdavo klėty virš aruodų – kad pelės grūdų negraužtų. O kitą dieną – Pelenų – jau prasidėdavo pasninkas su duona ir vandeniu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!