Išgirdusi šiuos faktus lėto gyvenimo būdo propaguotoja Renata Šniolienė nejučiomis ėmė stebėti pažįstamų žmonių pirkimo bei vartojimo įpročius ir netruko pastebėti, koks maisto kiekis nukeliauja į konteinerius.
 

„Juk išmetame ne tik maistą, bet ir pinigus bei laiką, kuris skirtas jiems uždirbti. Tada ir kilo mintis, kur ir ką galima sutaupyti. Tiesą pasakius, maisto likučių panaudojimas – sena tiesa, puikiai žinoma ankstesnei kartai, kuri gyvenime yra patyrusi nepriteklių“, – sako maisto tinklaraščio kumutesvirtuve.lt kūrėja Renata Šniolienė.

 
O štai jaunesnei kartai, gimusiai ir matančiai pilnas parduotuvių lentynas, tai suvokti sunkiau. Bendraudama su jais R.Šniolienė akcentuoja ne maisto, o pinigų išmetimą: „Tarkime, nusipirkote lašišą ir išmetate jos galvą. Tai sudaro apie dešimt procentų produkto svorio.“ Štai tada jaunimas susimąsto.
 
Ko atsikratoma dažniausiai
Bene gausiausia išmetamų produktų grupė – vaisiai, daržovės. O juk, pastebi pašnekovė, iš susiraukšlėjusio apelsino galime išspausti sultis, pragedusį obuolio šoną nupjauti, o iš likusio išvirti skaniausią kompotą. Vaisius, daržoves išmetame lengva ranka, tačiau tai – dideli žmogaus darbo, vandens, logistikos resursai.
 
Vysti, gesti pradėjusį vaisių ar daržovę galima ir sudžiovinti. Pomidorą, obuolį, kriaušę džiovinkite orkaitėje, ant radiatoriaus ar specialioje džiovykloje. Sudžiovintos apelsino skiltelės gali tapti puikia kalėdinių švenčių dekoracija su gvazdikėliais ir cinamono lazdelėmis, kas vėliau gali būti panaudota gaminant fantastišką kompotą.
 
Nuo ko pradėti
Kaip pastebi R.Šniolienė, ne vienas norėtų pradėti tvariai suktis virtuvėje, tačiau mano, kad tai yra sudėtinga, kad nesugebės būti tobulas gyvenimo filosofijos „zero waste“ (be atliekų – red.past.) sekėjas. 
„Ir aš esu ne šimtu procentų tvari – mes visi to paties mokomės, bet juk galime pradėti nuo mažų žingsnelių. Tarkime, praplėšti produkto pakuotę prieš išmetant – juk dažnai į šiukšlių dėžę nukeliauja bebaigiantis galioti, bet dar visiškai tinkamas vartoti produktas. Apžiūrėti vaisius. Atlikti spintelės reviziją – gal aptiksite, ką reikėtų skubiau išvirti. O išvirę galėsite užšaldyti. Šaldymas – vienas fantastiškiausių išradimų, kaip sutaupyti maisto, nes viskas lieka šviežia. Svarbiausia – pradėti tai daryti“, – skatina pašnekovė.
 
Štai dar vienas R.Šniolienės išbandytas receptas: svogūnų lukštus, morkų lupenas, moliūgų žieveles kaupti šaldiklyje esančioje dėžutėje. Dėžutei prisipildžius moteris iš jos turinio išverda sultinį.
„Jis būna ypatingo skonio! Tiesą sakant, tai yra firminis mano sriubų receptas, nes sultinys turi nuostabią spalvą ir poskonį. Visi valgo ir kraipo galvas nesuprasdami, kas čia taip skanu. Šį sultinį galima naudoti ir ruošiant mėsiškas sriubas“, – pasakoja tinklaraštininkė.
 
Išbandykite fermentaciją
O galimas ir dar vienas vystančio gėrio panaudojimas – rauginimas. „Net ir bulves galima fermentuoti, o jau po trijų dienų jas kepti įkaitintame aliejuje. Įdomu tai, kad tokios bulvės kepdamos apskrunda, būna traškios, bet neprisigeria aliejaus“, – pasakoja moteris.
 
Raugti galima įvairias daržoves: morkas, burokėlius, agurkus, kopūstus. Tik gali skirtis gaminimo būdai. Tarkime, kopūstai raugiami savo sultyse, o dauguma kitų daržovių – sūryme. Šį gaminame iš 1 l vandens ir 30 g (geriau rupios) druskos ir juo užpilame daržoves. Šitaip paruoštos daržovės yra puikaus skonio ir svarbiausia, pasak R.Šniolienės, fermentacija vyksta pati savaime, šiam procesui nereikia gaišti laiko. Po 3-5 dienų galima valgyti puikaus skonio daržoves.
 
Galima pasigaminti ir giros. Vienam litrui vandens reikia šaukšto medaus, šiuo skysčiu užpilame daržoves bei įmetame džiovintos duonos riekelių. Po kelių dienų jau galima mėgautis fantastišku gazuotu gėrimu. Beje, burokėlių girą galima ruošti ir Kūčių stalui.
O svarbiausia, kad fermentuoti produktai – natūralių probiotikų šaltinis, kurie taip reikalingi virškinimo sistemos darbui.
 
Kaip suplanuoti
Norint neišmesti būtina protingai pirkti. Prieš keliaujant į parduotuvę R.Šniolienė rekomenduoja apgalvoti kelių dienų maitinimosi meniu ir sudaryti prekių sąrašą. Ir žvilgtelėti į šaldytuvą, spinteles. Pažiūrėti, kiek turite kiaušinių, gal rasite bebaigiančią galioti varškę, iš kurios paruošite varškėtukus ar blynelius. Svarbu apsiperkant nepadauginti produktų, na, o jei vis dėlto neatsilaikėte prieš akcijas, pagalvoti, kaip juos ilgiau išsaugoti. Nusipirkote per daug duonos? Užšaldykite.  
 
„O jei liko pieno, pasigaminkite sūrį. Tikiu, atrodys, kad tai – misija neįmanoma, bet patikėkite – nieko panašaus. Į pieną įdėkite kokios nors rūgšties (maistinės acto rūgšties, citrinos rūgšties), užkaitinkite ir supilkite į marle ar drobe išklotą dubų kiaurasamtį. Suspauskite ir po 3-4 val. turėsite sūrį, kurį galėsite valgyti kone mėnesį“, – šypsosi R.Šniolienė ir nuoširdžiai skatina tiesiog žengti pirmą žingsnį. 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!