Atsėlina nepastebimai
Ankstyvosios stadijos prostatos vėžys nerodo jokių juntamų simptomų. Jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi. Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl daug dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH).
 
Abiem atvejais, ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, simptomai panašūs: šlapinimasis pasunkėja, tampa dažnesnis, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo. Šlapinantis skauda, kartais būna kraujo. Jei pradeda varginti minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į urologą.
 
Paprasti tyrimai
Pasak gydytojos urologės Jonės Verikaitės, kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju lemtingą vaidmenį kovojant su prostatos vėžiu atlieka ankstyva diagnozė. „Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc. Žinoma, tam įtakos turi ne tik ligos stadija, bet ir piktybiškumas, taip pat paciento amžius, gretutinės ligos“, – akcentuoja ji.
 
Kad liga būtų pastebėta laiku, svarbu reguliariai tikrintis, ypač vyrams, kurie dėl amžiaus ar genetinio polinkio patenka į prostatos vėžio rizikos grupę, t. y. sulaukusiems 50-ties, o genetinės predispozicijos atveju – ir 45-erių. „Ankstyvai vėžio diagnostikai šiandien taikomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, atliekamas tiriant žmogaus kraują. Padidėjusi šio baltymo koncentracija kraujyje leidžia daryti prielaidą apie galimus prostatos pakitimus, – pasakoja gydytoja urologė. – Vis dėlto svarbu suprasti, kad nustatyti tikslią diagnozę gali tik specialistas ir tik atlikus išsamius tyrimus. Dėl to svarbu apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris atliks apžiūrą, o prireikus ir šlapimo takų ar transrektalinę prostatos echoskopiją, digitalinę prostatos apčiuopą, įvertins jos struktūrą, ar nėra susiformavusių mazgų, o esant įtarimų dėl piktybinių pakitimų, galės skirti biopsiją.“
 
Kad kiek įmanoma didesniam skaičiui vyrų būtų kuo anksčiau diagnozuotas prostatos navikas ir kuo greičiau pradėtas gydymas, Lietuvoje veikia ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją PSA lygio kraujyje tyrimas kas dvejus metus atliekamas nemokamai. Tereikia turėti siuntimą iš šeimos gydytojo.
 
Diagnozavo. Ir kas tada?
Paprastai vienas dažniausiai pasitaikančių vėlesnių veiksmų variantų diagnozavus prostatos vėžį – vadinamasis aktyvus stebėjimas: kol prostatos navikas ramus ir nekelia jokių problemų, pacientas yra aktyviai stebimas, tačiau joks gydymas neskiriamas. Jam tereikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti PSA tyrimus, leidžiančius laiku pastebėti ligos paūmėjimą.
 

„Klinikinėje praktikoje turiu ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei dešimt metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių. Kai kuriais atvejais ligos agresyvumo pasikeitimas buvo nustatytas ir ankstesniu laikotarpiu, tačiau, mano manymu, tai taip pat labai reikšmingas laimėjimas, kuris leido atitolinti radikalaus gydymo pradžią ir su juo susijusias komplikacijas“, – sako VUL Santaros klinikų urologas med. dr. Arnas Bakavičius.

 
Jis pabrėžia, kad aktyviam stebėjimui prostatos vėžys turi pirmiausia atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius, radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus. Ir priduria: „... o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“.
 
Jei reikalai blogyn
Padidėjus ligos agresyvumui, gali būti taikoma prostatos vėžio operacija, spindulinė arba hormonų terapija. Esant vidutinės rizikos lokaliam prostatos vėžiui, dažniausiai taikomas chirurginis arba spindulinis gydymas, kuris gali būti išorinis arba vidinis (dar vadinamas brachiterapija). Kai diagnozuojamas didelės rizikos lokalus priešinės liaukos vėžys, rekomenduojama pašalinti prostatą arba taikyti išorinį spindulinį gydymą. Jeigu paciento sveikata yra prasta ir todėl tokio gydymo taikyti negalima, gali būti skiriama hormonų terapija arba gydymas stebint ir laukiant, padedantis kontroliuoti ligą ir jos simptomus.
 
Kai navikas yra lokaliai pažengęs (peraugęs priešinę liauką gaubiančią kapsulę), dažniausiai taikomas išorinis prostatos vėžio spindulinis gydymas ir chirurginis priešinės liaukos pašalinimas. Jei dėl prastos paciento sveikatos toks gydymas negalimas, rekomenduojama rinktis hormonų terapiją.
 
Jei navikas išplitęs į kitus organus, taikomas prostatos vėžio gydymas hormonais. Tokiu būdu navikas nesunaikinamas, tačiau organizme sumažėja testosterono ir ligą ilgą laiką galima kontroliuoti. Sumažinti testosterono lygį galima ir pašalinus sėklides. Navikui atsinaujinus, dažniausiai skiriama chemoterapija arba steroidiniai vaistai nuo prostatos vėžio. Tai gali padėti kuriam laikui sumažinti auglį.

---

 
Verta žinoti
Kaip dažnai tikrintis?
Prostatos specifinis antigenas (PSA), gaminamas prostatos epitelinėse ląstelėse, parodo, ar prostata yra pažeista. Tarkim, kad ir prostatos vėžio. Nors kartais padidėja ir ne dėl jo: esant prostatitui, liekamajam šlapimui, padidėjusiai prostatai, po biopsijos ir net po ejakuliacijos. Tačiau Europos urologų asociacijos rekomendacijos prostatos vėžio tikimybę laiko tiesiogiai proporcinga PSA kiekiui.
 
Lietuvoje 50-75 metų vyrams PSA tikrinama kartą per 2 metus, tačiau tai nusprendžia urologas individualiai. 2020 m. Europos urologų asociacijos nuostatomis, PSA tiriama vyrams nuo 50 metų, bet jei giminėje būta prostatos vėžio atvejų – tai ir nuo 45 metų. Dar jaunesnio amžiaus vyrai patenka į rizikos grupę, jei jiems rasta BRCA2 geno mutacija.
 
Jeigu 40 metų vyrui rastas PSA kiekis didesnis nei 1 ng/ml, tuomet jis papuola į padidintos rizikos grupę ir PSA reikia tikrinti kas 2 metus, o jeigu mažesnis – pakaks kas 8.
Šešiasdešimtmečiams šis PSA kriterijus padidėja iki 2 ng/ml, o vyresniems nei 75 metai ir turintiems PSA kiekį mažesnį nei 3 ng/ml, tikrintis nebereikia išvis. Mat rizika, kad jie mirs nuo prostatos vėžio, jau pernelyg maža.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!