Tik mitas
 

„Seniau žmonės dažniausiai valgydavo rupaus malimo tamsią duoną, o mūsų moderni visuomenė sukūrė šviesios duonos kultą, kuris daugeliui asocijuojasi su nesveika mityba. Šiandien, kai duonos pasirinkimas parduotuvėse yra milžiniškas, tikrai galime išsirinkti kokybišką ir visaverčią šviesią duoną, kuri praturtins mitybą skaidulomis ir bus puikus energijos šaltinis“, – sako “, – sako subalansuotų receptų kūrėja, pokyčių motyvatorė ir tinklalapio „Skonio burtai“ autorė Natalija Glazunova.

 
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad žengiant sveikos mitybos keliu reikėtų vengti arba visiškai atsisakyti duonos. Ekspertė aptarė pagrindinius apie duoną sklandančius mitus, pasidalijo patarimais bei pagrindine sveikos mitybos taisykle. Jos teigimu, duona gali būti visavertiškas subalansuotos mitybos pagardas, ypač aktualus žiemos laikotarpiu, kai svarbu palaikyti tinkamą energijos ir darbingumo lygį.
 
Žiemos laikotarpiu žmogaus organizmas reikalauja daugiau energijos ir maistinių medžiagų, o ir apetitas šaltuoju sezonu, kai saulė lepina rečiau, dažnai padidėja. Pagrindinė to priežastis – fiziologija: organizme sumažėja serotonino gamyba, pasikeičia bendras judėjimo režimas, sulėtėja medžiagų apykaita, o kūno termoreguliaciniams procesams sunaudojama daugiau energijos. Todėl itin svarbu užtikrinti subalansuotą ir visavertę mitybą.
 
„Manau, kad jokio maisto teisti negalima, tačiau bet kokius produktus vartojant, svarbu atsižvelgti į kiekius. Net ir visų taip linčiuojama šviesi duona – joks ne kriminalas, jeigu suvalgomos kelios riekės, o ne kepalas vienu prisėdimu“, – aiškina N.Glazunova.
 
Pasak jos, duona yra bene dažniausias lietuvių mitybos palydovas, tačiau sveikos mitybos entuziastai neretai įsitikinę, kad jos reikėtų atsisakyti arba vengti – tai nėra kokia nors didelė nuodėmė, jeigu ji yra vartojama saikingai. N.Glazunovos manymu, mitai yra susiję su šviesios duonos kultu. Specialistė pasakojo, kad bene geriausias pasirinkimas yra raugo duona, kurią kepdavo dar mūsų protėviai ir kuria mėgaujamasi daugelyje pasaulio kultūrų.
 
Kokybė virš kiekybės
 
„Esama žmonių, kurie dėl tam tikrų ligų turėtų atsisakyti glitimo, tačiau didžioji dalis jį toleruoja. Kai skundžiamasi pilvo pūtimu, neretai kaltė suverčiama duonai, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti visą mitybą, apžvelgti, kiek joje esama skaidulinių medžiagų, kiek mitybos racionu prisidedame prie sveikatos gerinimo, žarnyno puoselėjimo“, – sako N.Glazunova.
 
Pasak receptų kūrėjos, duonos neretai privengiama ir dėl glitimo baimės bei įsitikinimo, kad šio, kviečiuose, rugiuose ir miežiuose randamo baltymo, mūsų organizmai netoleruoja. Ji pabrėžia ir dar vieną, dažnai apie duoną sklandantį mitą – duonos kalorijos neva yra tuščios.
 
„Jeigu renkamės geresnės sudėties, mažiau cukrų turinčią duoną, praturtintą sėklomis ar grūdais, gauname daug naudingų maistinių medžiagų“, – komentuoja pašnekovė.
 
Visiškai atsisakyti duonos racione nėra būtina, tiesiog reikėtų ją rinktis kuo maistingesnę ir tinkamesnę norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Besimaitinantiems įprastai ir valgantiems visų grupių produktus, dubenėlį košės retkarčiais galima pakeisti šimtu gramų duonos.
 
Pašnekovė pasakojo, kad kai kurie yra įsitikinę, jog duoną sveikiau kepti pačiam, nei pirkti parduotuvėje, tačiau sveika-nesveika, ekspertės manymu, yra per daug užaštrintas rodiklis.
 
„Šiandien retas turi galimybių ir laiko kepti duoną namuose, o parduotuvių lentynose tikrai galime atrasti kokybiškos, geros sudėties duonos. Duona mūsų lėkštėje, lydima kitų naudingų maisto produktų, gali tapti skaniu ir naudingu pagardu“, – sako receptų kūrėja.
 
N.Glazunova primena, kad bene auksinė sveikos mitybos taisyklė yra spalvos lėkštėje. „Kuo daugiau spalvų, tuo geriau, o duonos gamą taip pat galima paspalvinti – visa tai sukuria naudingą kombinaciją. Vasarą galime rinktis šviežias daržoves, žiemą – raugintus produktus. Galime pasigaminti pačių įvairiausių sumuštinių – tiek su kiaušiniu, avokadu, morkomis, tiek su uogomis. Kiekvienas turime savo receptorius ir pasirinkimus, tad į tai taip pat reikėtų atsižvelgti.“

---

 
Komentaras
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė:
 
- Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad žmonės ieško sveikatai palankesnių, mažiau pridėtinio cukraus turinčių kepinių, o taip pat – iš ekologiškų javų iškeptos duonos ar kepinių be glitimo. Prekybos centrų lankytojai dairosi ir įvairių duonos alternatyvų – mitybos racioną paįvairina trapučiais, duoniukais, įvairiais sausučiais. Dažnas ne tik ieško tamsios ar šviesios duonos su įvairiais grūdais, sėklomis ar daržovėmis, bet nepraeina ir pro šviežiai iškeptas ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje populiarias čiabatą, fokačiją ar prancūzišką batoną.
 
Na, o renkantis duoną verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos, joje esantį cukraus kiekį. Rekomenduojama rinktis tokią duoną, kurioje šimte gramų gaminio druskos būtų iki 0,3 g, cukraus – iki 5 g, o riebalų kiekis neviršytų 3 g. Pats lengviausias ir greičiausias sveikatai palankios duonos išsirinkimo būdas – ieškoti ant pakuotės „Rakto skylutės“ ženklo.
 
Beje, stengiantis atrasti sveikatai palankesnę duoną, dažnai suabejojama ir dėl mielių. Manoma, kad sveikesnė yra bemielė duona, gaminama natūralaus fermentavimo būdu.
 
Su mielėmis, greitu būdu iškelta duona būna sausesnė ir linkusi džiūti, o natūraliai išrauginta bemielė duona ilgiau nepraranda savo skoninių savybių ir išlaiko šviežumą. Kepant duoną, mielės spėja atlikti tešlos kildinimo funkciją, išlaiko savo naudingąsias savybes, tampa nebeaktyvios ir nebesukelia jokių nemalonių pojūčių.
 
Maisto produkto sudėtyje išvardijami ingredientai surašomi jų mažėjančio kiekio tvarka – taip galima patikrinti, kokių medžiagų yra daugiausia.
 
Maisto priedai dažniausiai žymimi E raide ir skaičiumi, tačiau gali būti ir cheminis jų pavadinimas. Pavyzdžiui oranžinę spalvą suteikiantis dažiklis žymimas E160a, tačiau gali būti užrašyta ir „karotenų mišinys“ arba beta karotenas. Sveikatai naudingiau jei produkte, šiuo atveju, duonoje, E raidžių arba nesuprantamų cheminių pavadinimų yra kuo mažiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!