Bėdos – kaip žmogaus
 
Prieš dešimtmetį žinia apie breketus nešiojantį auksaspalvį retriverį Wesley pralinksmino pasaulį – jo nuotraukos „sprogdino“ žiniasklaidos kanalus ir socialinius tinklus. „Šiandien tai – įprasta praktika, – sako veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė. – Breketus gyvūnams klijuoju tiek spręsdama rimtas sąkandžio problemas, tiek kosmetiškai tvarkydama parodose dalyvaujančių šunų dantis.“
 
Dažniausiai ortodontinis gydymas skiriamas šunims, kuriems netinkamai išdygę dantys trukdo ėsti, žaisti ir komfortiškai gyventi. „Kai dantis remiasi į minkštuosius audinius, duria į gomurį, į dantenas, gyvūnui skauda, o šeimininkai danties šalinti nenori, einame ortodontinio gydymo keliu: klijuojame breketus, dedame ortodontines gumas, vielas – lygiai taip pat kaip ir žmogui. Pastumiame, pasukame dantuką, kad gyvūnui būtų patogu gyventi, graužti, maitintis“, – pasakoja E.Vercinskaitė-Pagojė.
 
Šuns ir žmogaus burnos, dantų anatomija bei fiziologija, anot pašnekovės, yra identiška – skiriasi tik forma. „Visi nervai, kraujagyslės, uždegiminiai procesai vyksta lygiai taip pat. Tik, pavyzdžiui, kai žmogus suvalgo saldainį ir jam suskausta dantį, iš karto bėga taisyti skylutę. Jei atviras kanalas, ir tą pačią naktį važiuos tvarkyti. O šuniukui tokių atvejų gali būti ne vienas. Ir niekas apie tai neįtars“, – sako pašnekovė.
 
Nepastebi ir užleidžia
 
Daugiausiai priežiūros, odontologės teigimu, reikia vidutinio ir mažo dydžio veislių šunims. Jiems pas odontologą apsilankyti rekomenduojama kas pusmetį. Didelio dydžio veislių šunims pakanka vieno profilaktinio patikrinimo per metus. „Maži šuniukai turi žymiai daugiau problemų su dantimis, juos dažnai kankina periodonto ligos. Tirpsta aplinkiniai audiniai. Patys dantys sveiki, bet viskas, kas aplink juos – nesveika. Nevalant apnašų, jos virsta akmenimis, kurie per laiką įauga gilyn po dantena. Ilgus metus laikosi uždegimas, bakterijos daro blogą darbą ir pradeda tirpti aplink dantį esanti alveolė, kurioje jis „sėdi“. Dantenos nyksta, atsiveria nuogi dantų šaknų kakleliai. Netrukus dantis pradeda klibėti. Tada tenka tik šalinti. O dideli šunys dažniau susiduria su tokiomis bėdomis, kaip dantų nutrynimas, nulaužimas“, – pasakoja E.Vercinskaitė-Pagojė.
 

Anot veterinarijos gydytojos odontologės Ernestos Vercinskaitės-Pagojės, dantų problemų šeimininkai gali nepastebėti ištisus metus, kol netikėtai maisto indelyje ar kitur namuose randamas pamestas augintinio dantis, kruvina paklodė: „Šuns burnoje gali būti tragiškiausia situacija (išklibę dantys, supuvusios šaknys, tirpstantis žandikaulis), bet gyvūnas nerodys jums jokių ženklų. Ir valgys, nes skrandis reikalauja, ir žaisliuką atneš, nes šeimininkui norisi įtikti.“

 
Odontologė sako, kad 90 proc. šeimininkų problemų nepastebi ir atvyksta jau gerokai per vėlai. „Atvykus skiepytis, veterinarė pakelia lūpą ir iškart pas mane siunčia. Paaiškėja, kad 10-20 dantų reikia šalinti, šuo daugybę metų kankinosi. Žmonės taip nustemba: taigi jis ir valgė, ir žaidė, ir džiaugėsi. Gerai, kad dirbdama šį darbą galiu parodyti ir papasakoti šeimininkams, kokia iš tiesų yra jų gyvūno savijauta“, – sako vienintelė Lietuvoje sertifikuota veterinarijos gydytoja odontologė.
 
Rūpi išvaizda
 
Gydytoja pastebi, kad šiandien šeimininkams labiau nei gyvūno sveikata rūpi jų išvaizda. „Žmonės pasiryžę tiesinti augintinio dantis ir eiti ortodontinio gydymo keliu vardan grožio, nepaisant to, kiek reikės šuniukui atlaikyti narkozių, kiek bus sudėtingas gydymo kelias ir kiek reikės vargti važinėjant kiekvieną savaitę į kliniką. Svarbu bus gražu“, – pasakoja E.Vercinskaitė-Pagojė.
 
Matydama, jog tai nėra pats greičiausias ir gyvūnui palankiausias sprendimas, pašnekovė mėgina nuo tokio pasirinkimo šeimininkus atkalbėti: „Nepaisant to, kad man apsimokėtų imtis ortodontinio gydymo – tai brangi procedūra, vis dėlto siūlau rinktis šuniukui lengvesnį ir paprastesnį kelią, pavyzdžiui, pašalinti dantį. O žmonėms svarbu, kaip atrodo. Kartais net išgirstu tokių pasakymų: „bus negražus“, „kaip jis šypsosis be vieno danties?“. Na, šuo tikrai nesėdės prie veidrodžio ir negalvos – man čia kažko trūksta…“ – sako veterinarijos gydytoja odontologė.
 
Pamirškime teniso kamuoliukus
 
Veterinarijos gydytoja ragina rūpintis augintinių sveikata: atvykus pasiskiepyti ar atlikti profilaktinius kraujo tyrimus pas veterinarą, pasirodyti ir odontologui. „Ką būtina dėl augintinio padaryti namuose – tai įsigyti dantų šepetėlį ir jiems skirtos pastos. Dideliems šunims dantis reikėtų valyti tris kartus per savaitę, mažesniems – kasdien bent kartą per dieną“, – pasakoja specialistė.
 
Burnos sveikatai palaikyti galima pasitelkti ir papildomas priemones: ant maisto beriamus specialius, apnašų kaupimąsi stabdančius miltelius, šunims skirtą į lakamą vandenį pilamą skalavimo skystį, gerinantį burnos mikroflorą. „Dar mikroflorai svarbu fizinis šuns aktyvumas. Šiandien šunys mėgsta voliotis ant sofos nuo ryto iki vakaro. Ir nuo stalo gauti įvairių užkandukų. Bet po užkandžiavimo burnoje likusia gliukoze maitinasi bakterijos. Joms ten gera gyventi. Lakstant lauke, lekuojant gaunama šviežio oro. Tai sveika“, – pataria E.Vercinskaitė-Pagojė.
 
Odontologė rekomenduoja didelį dėmesį skirti augintinio žaislams, rinktis kokybiškus guminius produktus. „Pamirškite plaukuotą geltoną teniso kamuoliuką. Jis abrazyviai veikia dantų paviršių ir nutrina juos tiek, kad atsiveria dantų kanalai, reikia plombuoti ir dantis „vilkti“ karūnėlėmis. Žaidimams netinka ir skraidanti lėkštė. Nesvarbu, iš ko ji pagaminta, gaudyti ją ore kenksminga dantų paviršiui. Kaulai, akmenų nešiojimai, elnių ragų graužimai – po tokių linksmybių augintiniai atvežami su nulūžusiais dantimis.“ Geriausiai, anot specialistės, šunims tinka žaislai iš gumos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!