Perdirbama tik pusė atliekų
Prieš savaitę minint Tarptautinę elektronikos atliekų dieną, šiemet ji buvo pasitikta šūkiu „Galima perdirbti viską“. Tokiu būdu yra siekiama atkreipti dėmesį į tokias elektronikos prietaisų dalis, kurios neretai tiesiog nėra laikomos atliekomis. Šios atliekos – tai įvairių produktų elektroniniai arba elektriniai komponentai. Jų itin padaugėjo dabartiniais laikais. Tai – elektroninės cigaretės, elektriniai žaislai, dūmų detektoriai, išmanieji namų prietaisai, elektriniai įrankiai arba paprasčiausi laidai.
 
Kai pasibaigia tokių prietaisų gyvavimo ciklas, jų nebegalima taisyti arba pakartotinai naudoti. Vienintelis tinkamas utilizavimo būdas – perdirbimas. Netinkamai atsikračius elektroniniais prietaisais bei jų sudedamosiomis dalimis neretais atvejais jie kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartynus. Tokiu būdu kyla pavojus aplinkai bei žmonių sveikatai.
 
Problemų sukelia prietaisuose esančios pavojingos medžiagos: gyvsidabris, švinas, kadmis bei antipirenai. Joms patekus į dirvožemį bei gruntinius vandenis atsiranda grėsmė, kad bus užterštos ekosistemos. Aplinkos ministerijos (AM) pranešime skelbiama, kad Jungtinių Tautų duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje yra išmetama apie 61,3 mln. elektronikos atliekų. Perdirbama tik nedidelė jų dalis. Likusios 50,6 mln. tonų atliekų yra sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose.
 
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nebenaudojama elektronika yra neteisėtai parduodama bei apdorojama nesilaikant standartų. Itin dažnai šias atliekas namuose kaupia ir gyventojai. Nors Europa lyderiauja elektronikos atliekų perdirbimo srityje, įspūdingais rezultatais pasigirti negali. Senajame žemyne surenkama bei perdirbama tik 54 proc. šio tipo atliekų. Apie šiuos procesus vartotojams nėra suteikiama pakankamai žinių. Dėl to lėtėja su elektronine įranga susijusios žiedinės ekonomikos plėtra.
 
AM pranešime pabrėžiama, kad elektronikos bei buitinės technikos atliekas galima nunešti į bet kurią tokios pačios paskirties gaminius pardavinėjančią prekybos vietą. Jeigu elektroninių gaminių išoriniai matmenys yra mažesni negu 20 cm, juos galima palikti surinkimo dėžėse. Jos yra didesniuose prekybos centruose. Nuo 2021 m. Lietuvai yra taikomas ES reikalavimas kiekvienais metais surinkti 65 proc. šios rūšies atliekų.
 
Rožinės šiukšliadėžės
Su elektronikos atliekų sukeliamomis problemomis susiduria ir britai. BBC rašo, jog nevyriausybinės organizacijos „Material Focus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutiniuose namuose galima aptikti maždaug 30 nenaudojamų elektronikos prietaisų. Jie turi tokių vertingų medžiagų kaip variniai laidai arba ličio baterijos. Perdirbant nenaudojamus prietaisus galima atgauti šias medžiagas. „Material Focus“ vykdantysis direktorius Scott Butlerteigia, kad žmonės greičiausiai net nenumano, jog jų naudojami elektronikos prietaisai turi vertingų sudedamųjų dalių. Dėl to yra norima skleisti žinią, kad bet kuris daiktas su kištuku, baterija arba kabeliu gali būti perdirbamas.
 
Šią problemą Jungtinė Karalystė bando išspręsti pasitelkusi rožinių šiukšliadėžių sistemą. Dviejų šalies miestų tarybos skelbia, kad naujos sistemos pagalba pavyko surinkti devynis kartus daugiau elektronikos atliekų. Kembridžo miesto tarybos narės Rosy Moore teigimu, nuo šiukšliadėžių atsiradimo buvo surinkta 49 t elektroninių prietaisų, tokių kaip mobilieji telefonai arba skrudintuvai. R.Moore pridūrė, jog miesto taryba yra patenkinta ir tuo, kad nebenaudojama elektronika gyventojai gali atsikratyti arčiau namų.
 
Panaši situacija yra susiklosčiusi pasaulyje. Kiekvienais metais vartotojai išmeta 9 milijardus kilogramų laidų, žaislų, elektroninių cigarečių bei panašių prietaisų. Dažnais atvejais vartotojai jų tiesiog nelaiko elektroninėmis atliekomis.
Italijos aplinkos ir energetinio saugumo ministras Gilberto Pichetto Fratin teigia, kad inovacijos ir didesnė žiedinė ekonomika padės Italijai užsitikrinti taip reikalingų žaliavų.
 
„Reuters“ rašo, kad, pasak ministro, Italija kaip viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) industrinių galių yra susikoncentravusi ties tyrimais ir inovacijomis. Šalyje taip pat perdirbama ir didelis kiekis elektronikos atliekų. Iš viso pavyksta perdirbti daugiau negu 35 proc. šios rūšies atliekų, susijusių su baterijomis, transporto priemonėmis bei kitomis energijos sistemomis.
 
Pasaulinis elektronikos atliekų perdirbimo vidurkis – 17,4 proc. Kita vertus, šių dienų iššūkiai reikalauja papildomų pastangų. Politikas Europos Parlamentui pareiškė, jog yra būtina permąstyti tiekimo grandines. Anot G.Pichetto Fratin, reikia siekti, kad nuo pat projektavimo etapo būtų galima ieškoti pakaitinių medžiagų.

---

 
Komentaras
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė:

- Norint didinti elektronikos atliekų pakartotinį panaudojimą būtina aktyviau skatinti gyventojus priduoti elektronikos atliekas tam skirtose vietose. Taip pat gamintojams ir importuotojams reikėtų supaprastinti leidimų, susijusių su elektroninės įrangos paruošimu pakartotiniam naudojimui, išdavimą. Mano žiniomis, yra ruošiami įstatymų pakeitimai. Jie bus nagrinėjami jau šioje Seimo sesijoje.
 
Yra rengiami teisės aktai, kurie paskatins geresnį jų surinkimą. Europos Komisijoje yra atliekama Elektros bei elektroninės įrangos direktyvos peržiūra. Kai bus pateikti jos vertinimo rezultatai, Lietuva kartu su kitomis Bendrijos šalimis ieškos naujų priemonių, tobulinančių elektronikos atliekų surinkimą, perdirbimą bei pakartotinį naudojimą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!