„Studentų maistas“ – ne vaistas

Greta Vanagienė
2020-10-12
Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Studentų maistas“ – ne vaistas
Prekybos centrų lentynose vis dažniau galima atrasti džiovintų vaisių ar uogų be papildomų saldiklių. Tereikia skaityti sudėtį.

Saldinami net bananai
„Taigi čia riešutai. Vaisiai. Vitaminai!“ – save raminame triuškindami vieną po kitos jų saujelę. Taip nepastebimai ištuštiname visą maišelį. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, jog nebūtų taip blogai, jei šie papildomai būtų nesaldinti.
„Paprastai ant etikečių nurodoma, kad sudėtyje yra fruktozės, cukraus ar gliukozės sirupo. Taip, saldinama didžioji dalis džiovintų vaisių ir uogų. Net ir bananai, kurie natūraliai yra ypač saldūs“, - teigia pašnekovė.
Tiesa, jei seniau nesaldintų džiovintų uogų galėjote rasite nebent mamos ar močiutės spintelėje, šiandien jų galite nusipirkti ir prekybos centruose.

 

„Visada sakau, kad balsuojame pinigine. Tai, ką perkame, tą parduotuvės lentynose ir matome. Jei imtume aktyviau pirkti nesaldintus vaisius ir riešutus, jų prekyvietėse būtų daugiau. Be abejo, sveikatai palankesni produktai šiek tiek brangesni, bet pasirenkame – perkame sveikatai naudingus džiovintus vaisius ir uogas ar „saldainius“,“ – sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė.


Klausiate, kokia prasmė saldinti vaisius ir uogas? V.Kurpienė turi atsakymą –apdoroti cukrumi ar kitu saldikliu šie daugiau sveria.
„Cukraus kaina gerokai mažesnė nei vaisių ir uogų taigi štai kodėl apsimoka gamintojams juos saldinti“, - priduria ji.
 
Plauti riešutus – būtina
Beje, riešutų, praplėšus jų pakuotę, neskubėkite skanauti. Juos, kaip, beje, ir džiovintus vaisius bei uogas, prieš dedant į burną patartina nuplauti.
„Jei plauname šviežius vaisius, net jei šie ir supakuoti, tas pats galioja ir riešutams bei džiovintiems vaisiams. Išimtis tiems, ant kurių pakuotės nurodyta, kad riešutai ar jų mišiniai paruošti vartoti“, - atkreipia dėmesį mitybos specialistė.
Džiovintos uogos, be to, kad atrodytų patraukliau, taptų blizgios dažnai būna pamirkytos ir riebaluose, taigi verta nuplauti ir jas.
 
Tiesa, žmonės plaudami saulėgrąžų sėklas gali išvysti tekant žalsvo atspalvio vandenį. Anot V.Kurpienės, to išsigąsti nederėtų – tai viso labo organizmui naudinga medžiaga chlorofilas, kuris naudojamas apdorojant džiovintus vaisius, uogas ar riešutus.

Nuplovus riešutus ar sėklas mitybos specialistė pataria juos kelias minutes pakaitinti orkaitėje keturiasdešimties laipsnių temperatūroje. „Jei nuplautus paliksite kelioms dienoms gerai nepradžiūvusius, šie nuo drėgmės paprasčiausiai ims pelyti“, - paaiškina ji.
 
Mirkyti riešutai - naudingesni
Jei plauti riešutus ir vaisius imamės dėl higienos, V.Kurpienė pataria geresnio virškinimo vardan riešutus prieš vartojimą pamirkyti.

„Jei turite virškinimo trakto sutrikimų, esate netekę krūminių dantų, esate linkęs ryti maistą gerai nesukramtę, riešutus pamirkykite, idant taptų minkštesni ir neerzintų skrandžio. Be to, mirkyti riešutai tampa ir daug skanesni – gaivūs, švieži“, - pastebi ji.
Pamirkius riešutus ilgiau, apie 12-24 val., pasikeičia jų cheminė struktūra ir jie įgauna daugiau vertingųjų medžiagų. Mat mirkant riešutus vyksta tie patys procesai, kaip ir daiginant grūdus ar ankštinius.
 
Vietoje deserto
Džiovintų vaisių, kad ir kokie šie būtų natūralūs bei naudingi sveikatai, darbe pasidėjus priešais ekraną suvalgyti visą maišelį V.Kurpienė nepataria. Jų valgyti reikėtų vietoje deserto.
„Kiek suvalgytumėte saldainių, tiek valgykite ir džiovintų vaisių, nes juose cukraus koncentracija natūraliai yra didelė“, - paaiškina mitybos specialistė.
Riešutų reikėtų valgyti, priklausomai nuo kiekvieno kūno sudėties, fizinio aktyvumo, kiek valgote kito riebaus maisto. Porcija gali svyruoti nuo 25 iki 100 gramų.
Tiesa, smaližiai gal ir nusimins, bet riešutų ar sėklų chalva į šias skaičiuotes neįtraukta. Šie, kaip ir saldainiai, – vien cukrus bei riebalai. Taigi chalvos atsipjaukite tik saldainio dydžio.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

    Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros...
    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica