Mažėja vėlyvųjų stadijų
Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas, nors mūsų šalyje informacija apie sergamumo mastą dar tik renkama, bendra pasaulinė tendencija tokia, kad susirgimų skaičiaus didėja.
„Tačiau taip yra vien dėl to, kad pagal prevencijos programą tikrinant sveikus, patenkančius į rizikos, t.y. 50–74 metų amžiaus, grupę žmones, „pagaunami“ dar besimptomiai ligoniai, kurie metus ar pusantrų gyventų neturėdami jokių nusiskundimų. Taip diagnozuojamos ankstyvos ir ikivėžinės stadijos, mažėja vėlyvųjų stadijų. Esama duomenų, kad tokiu būdu 20–30 proc. sumažinamas sergamumas vėžiu ir iki 30 procentų – mirtingumas. Nors nemokama prevencinės patikros programa pas mus pradėta jau prieš dešimt metų, aiškios analizės dar neturime“, – kalbėjo gydytojas.
 
Tikrintis neskuba

Pašnekovas sutiko, kad įkalbėti pacientus, ypač vyrus, tikrintis, kol jie dar nejaučia simptomų, – nelengva užduotis. „Deja, yra patikrinama turbūt mažiau nei 50 proc. tikslinės grupės. Kita bėda, kad ne visi gydytojai primena apie profilaktikos programą. Pats visada, jei matau, kad konsultuojamas pacientas priklauso rizikos grupei, visada papasakoju apie programą, paskatinu dalyvauti. Ar tai įtikina? Daugelis iškart ginasi, kad nieko nejaučia ir viskas gerai. Tad stigma tikrai išlieka“, – pasakojo doc. dr. Audrius Dulskas.

 
Jis pridūrė, kad ne rečiau lydi klaidingas įsitikinimas, kad tyrimas yra nemalonus. „Kas nors gal turi patirties iš senesnių laikų, kai kolonoskopija buvo atliekama netaikant nejautros. Dabar tai yra retenybė, nebent pats pacientas norėtų kitaip, bijotų ar nenorėtų narkozės. Nors bijoti tikrai nėra ko“, – drąsino gydytojas.
Jis pridūrė, kad baimes gimdo ir retos situacijos, kai kolonoskopija gali baigtis tam tikromis komplikacijomis: „Nors tai – nerizikingas tyrimas, vienam iš tūkstančio gali atsirasti perforacijos ar pakraujavimų.“
 
Aliarmuojantys simptomai
Kadangi ankstyvose vėžio stadijose simptomai nepasireiškia, gydytojas patarė atkreipti dėmesį į vadinamuosius aliarmuojančius simptomus – svorio kritimą, pilvo pūtimą, pasikeitusius tuštinimosi įpročius (pavyzdžiui, jei žmogus tuštinosi kartą į dieną ar dvi dienas, o dabar 2–3 kartus per dieną), pasikeitė išmatų konsistencija, suskystėjo išmatos, pastebėtas kraujas. „Tuomet delsti nereikėtų. Kartais būna žmogui, atrodo, tik hemorojus, bet problema gali būti ir aukščiau.
Vis dėlto, šie simptomai tik leidžia anksčiau diagnozuoti ligą, bet ne laiku užbėgti jai už akių, – sakė gydytojas. – Iš esmės storosios žarnos vėžys – civilizacijos liga, kurios daugėja dėl gyvensenos įpročių. Amerikiečiai pastebėjo, kad yra padidėjęs sergamumas tarp jaunų žmonių ir tai akivaizdžiai koreliuoja su išaugusiu nutukimo rodikliu. Todėl amerikiečiai jau svarsto profilaktinę patikrą ankstinti iki 45 ar net 40 metų.“
 
Gelbėja sveika gyvensena
Kas padėtų išvengti akistatos su šia liga? „Deja, neturime vieno bendro rizikos veiksnio, kurį kontroliuojant būtų galima išvengti ligos. Tačiau yra bendrieji sveikos gyvensenos įpročiai, kuriuos pabrėžia Pasaulinė sveikatos organizacija. Tai – vengti riebaus maisto, raudonos mėsos. Kaip tik artėja kepsninių sezonas, tad verta tą įsidėmėti. Taip pat reikėtų vengti rūkymo, alkoholio, daugiau judėti, per dieną bent 20–30 min. greitai pavaikščioti. Kasdien būtina suvartoti pakankamai skaidulinio maisto, kuris pagreitina maistinių medžiagų slinkimą žarnyne. Aišku, net šimtu procentų laikantis visų rekomendacijų, neišvengiama aplinkos poveikio, taip pat išlieka genetinis faktorius“, – aiškino A.Dulskas.
 
Vienas mokslininkų diskusijų objektų kalbant apie riziką susirgti storosios žarnos vėžiu – cheminis junginys akrilamidas. „Ši medžiaga susidaro aukštoje temperatūroje (aukščiau nei +120 °C) kaitinant daug angliavandenių, tokių kaip krakmolas, gliukozė, fruktozė turinčius produktus. Kepami ar skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą, aromatą ir skonį. Dažniausiai jis susidaro gaminant bulves fri, traškučius, kepant įvairius kepinius (sausainius, duoną ir kt.). Kalbant apie riziką susirgti vėžiu, akrilamidas priskiriamas prie antros gupės onkogenų – t.y. medžiaga, kuri galimai sukelia vėžį. Stebėsenos tyrimai su žmonėmis, šios rizikos nepatvirtino ir tik vienas tyrimas nustatė, jog akrilamidas sukelia tam tikras genų mutacijas, dėl kurių išsivysto gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys. Taigi būtų patartina vengti minėtojo maisto arba jo išvis atsisakyti“, – patarė gydytojas.

---

 
Verta žinoti
Jaunesni nei 50 metų amžiaus žmonės, jei jų šeimoje ankstyvame amžiuje (iki 50 metų) buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, turėtų kreiptis į specialistą išsitirti profilaktiškai. Nesvarbu kokio amžiaus yra žmogus, jei skundžiasi naujai atsiradusiu kraujavimu iš tiesiosios žarnos, tuštinimosi sutrikimu (viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimai), svorio kritimu – turi kreiptis į specialistą (koloproktologą, chirurgą, gastroenterologą).


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!