Pavasaris – didžiųjų iššūkių sportuojantiems metas. Pasirenkame sporto šaką, vietą, kur mums smagiausia treniruotis, o štai ieškodami informacijos apie mitybą dažnai pasiklystame patarimų gausoje. Tad ką dėti į burną, jei intensyviai sportuojame, o mūsų tikslas – gražesnė figūra?
Tik praėjus bent valandai po fizinės veiklos, galima valgyti visavertį baltyminį maistą. Tai gali būti liesa mėsa (vištos ar kalakuto krūtinėlė, liesa jautiena, žvėriena) ar žuvis (jūros lydeka, menkė) ir ryžiai ar grikiai ir, žinoma, bet kokių, jūsų mėgstamų, daržovių salotos
Svarbiausia – visaverčiai baltymai
Internetinės platformos Kilo.lt mitybos specialistė Eglė Saulevičienė sako, kad norint įgyti norimą sportinę formą, svarbu ne tik tai, kiek valandų praleisite sporto salėje, bet ir ar jūsų mityba yra subalansuota.
„Baltymai svarbūs ne tik sportinėje mityboje, o ir kasdienai, kiekvienam mūsų, nes jie yra statybinė organizmo medžiaga. Iš baltymų sudaryti raumenys, sausgyslės, vidaus organai, oda ir net plaukai. Sportuojantiems ir auginantiems raumenų masę ypač svarbu gauti didesnius kiekius tinkamo, visaverčio baltymo, nes būtent baltymai atkuria raumenų struktūrą, jeigu ji netyčia pažeidžiama sportuojant, didelio krūvio metu“, – sako mitybos specialistė ir priduria, kad reguliariai sportuojant ir reguliariai maitinant raumenyną visaverčių baltymų šaltiniais, kūnas keičiasi – ima tvirtėti, stangrėti.
E.Saulevičienė sako, kad moksliškai pagrįstas faktas, jog visaverčiais laikomi tik gyvulinės kilmės baltymai, dažniausiai nepatinka propaguojantiems vegetarinę ar veganinę mitybą.
„Tiesa yra ta, kad visaverčiais baltymais vadinami tik tie, kurie savo sudėtyje turi visas 22 aminorūgštis. Ir tai pasakytina tik apie gyvulinės kilmės produktus: mėsą, kiaušinius, žuvį ir pieno produktus. Deja, augalinės kilmės baltymai savo sudėtyje neturi visų 22 aminorūgščių, tad negali vadintis visaverčiais“, – aiškina mitybos specialistė Eglė Saulevičienė.
Anot jos, pavyzdžiui, sojos sudėtyje yra daug baltymų ir ji yra puikus produktas, tačiau trūkumas tas, kad organizmas iš jos sugeba pasisavinti tik 30-40 proc. sudėtyje esančių baltymų.
Mitybos specialistė pažymi, kad tai yra priežastis, kodėl žmonės, nevalgantys gyvulinės kilmės produktų daug sunkiau išlaiko ir padidina raumenų apimtį ir jėgą.
Vertingiausi baltymų šaltiniai
Jeigu reikėtų suklasifikuoti visaverčių baltymų šaltinius pagal jų vertingumo rodiklius, mitybos specialistė didžiausios vertės natūraliu gamtoje sutinkamu baltymu įvardintų vištos kiaušinį. Anot pašnekovės, ypač svarbu tai, kad žmogaus organizmas jį ir pasisavina ypač lengvai. „Šalia kiaušinio vertinčiau liesą mėsą: žvėrieną, vištos ir kalakuto krūtinėlę, liesą jautieną. Trečią vietą skirčiau žuviai: ir riebesnei, kurioje yra omega riebiųjų rūgščių, ir liesai. Sportuojantiems naudingi ir liesi, rauginto pieno produktai: varškė, varškės sūris, kefyras“, – vardina mitybos specialistė.
Ką valgyti prieš sportą, o ką – po?
E.Saulevičienė sako, kad dauguma sportuojančių žmonių labai gerai apgalvoja, ką valgyti prieš sportą ir kada, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką dedame į burną po treniruotės. „Optimaliausia užkąsti likus 1,5-2 val. iki treniruotės. Galite suvalgyti kompleksinių angliavandenių ir liesų baltymų. Pavyzdžiui, ryžių, grikių, makaronų, liesos žuvies ar mėsos patiekalų. Pasportavę, iš karto po treniruotės, išgerkite baltyminį kokteilį, – pataria mitybos specialistė. – Tik praėjus bent valandai po fizinės veiklos, galima valgyti visavertį baltyminį maistą. Tai gali būti liesa mėsa (vištos ar kalakuto krūtinėlė, liesa jautiena, žvėriena) ar žuvis (jūros lydeka, menkė) ir ryžiai ar grikiai ir, žinoma, bet kokių, jūsų mėgstamų, daržovių salotos“.
Pašnekovė priduria, kad jeigu treniruojatės vakarais ir turite tikslą pamažinti riebalinį sluoksnį ar jį pakeisti raumenimis, mėsą arba žuvį valgykite tik su daržovėmis, salotomis, tačiau be ryžių, makaronų ar kitų angliavandenių šaltinių.
Valgymo laikas – svarbu
E.Saulevičienė sako, kad sportuojantys žmonės mitybos laiką turėtų pasirinkti pagal tai, kokie yra jų tikslai. „Taigi, ar valgyti prieš rytinę treniruotę ar ne, priklauso tik nuo siekiamų tikslų. Klysta manantys, kad į rytinę treniruotę verta eiti nepapusryčiavus. Galite pakenkti sveikatai, jei ryte intensyviai treniruojatės tuščiu skrandžiu: pajusite silpnumą, ims svaigti galva, išpils šaltas prakaitas, o galima ir nualpti, mat sportuojant nepavalgius kraujyje staiga sumažėja gliukozės koncentracija, kuri atsakinga už energijos lygio palaikymą“, – sako mitybos specialistė.
Pašnekovė priduria, kad sportuoti nepavalgius tikslinga tik tuo atveju, jeigu ryte renkatės lengvą kardio krūvį, tikslingai orientuotą į riebalų deginimą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: