Kaltinamos fantazavimu
 

„Smurtas prieš intelekto arba psichosocialinę negalią turinčias moteris – tokia juoda zona, kurioje veši galimybės su jomis veikti ką tik nori. Girdime istorijų, kad ištekėjusias moteris išnaudoja vyrai ir dar kitiems siūlo, arba tėvas miega su negalią turinčia dukra, – pasakoja Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNOF) advokacijos vadovė Simona Aginskaitė. – Liūdina faktas, kad visuomenėje šioms moterims taikomi daug žemesni gyvenimo kokybės ir žmogaus teisių standartai.“

 
Kad intelekto ar psichosocialinę negalią turinčios moterys nelaikomos lygiavertėmis visuomenės dalyvėmis, patvirtina ir naujausias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) inicijuotas tyrimas. Jo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog intelekto ar psichosocialinę negalią turinčios moterys negali gyventi savarankiškai ir priimti sprendimų. Tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė apklaustųjų pritartų teiginiui, jog moterys su intelekto negalia „dažnai pačios išprovokuoja sutuoktinių ar partnerių smurtą“ arba kad „kaltindamos vyrus dėl smurto, yra linkusios sutirštinti spalvas“.
 
Tai, kad oficialių smurto atvejų prieš negalią turinčias moteris fiksuojama mažai, liudija, jog problema sudėtinga ir latentinė. „Apklausos rodo, kad net 93 proc. apklaustų įvairią negalią turinčių moterų bent kartą patyrė psichologinį smurtą, 84 proc. susidūrė su fiziniu smurtu. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių patyrė arba patiria ekonominį ir seksualinį smurtą. Moterų su intelekto negalia patirto smurto atvejų fiksavimą apsunkina tai, kad jos apie tai praneša itin retai, o jei praneša, yra kaltinamos fantazavimu ir melavimu“, – sako LGKT Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė.
 
Skirtingos smurto formos

Nustatyti smurto atvejus prieš negalią turinčias moteris sudėtingiau ir dėl specifiškesnių smurto formų. „Moterys su negalia gali patirti manipuliavimą vaistais. Tokiu atveju smurtautojas piktnaudžiauja vaistų dozėmis, gali duoti kitus, nei paskirti, vaistus, slėpti būtinus medikamentus, versti vartoti vaistus ar jais sąmoningai slopinti auką. Smurtas taip pat gali pasireikšti kaip kūno autonomijos apribojimas, pavyzdžiui, priverstinė sterilizacija ar nėštumo nutraukimas, priverstinis invazinis gydymas“, – pasakoja M.Kolinytė.
 
Psichologinis smurtas prieš moteris su negalia, patarėjos teigimu, pasireiškia savarankiškumo ribojimu, gąsdinimu, žeminimu. „Kai žmogus su negalia yra priklausomas nuo smurtautojo priežiūros ar pagalbos, grasinama, kad bus atiduotas į socialinės globos įstaigą, neleidžiama pasinaudoti mobiliuoju telefonu, reikalingomis pagalbos priemonėmis ir įrankiais. Moterys manipuliacijomis išnaudojamos seksualiai arba ekonomiškai“, – sako M.Kolinytė.
 
„Neseniai buvo tiriama byla, kur vyras išnaudojo intelekto negalią turinčią merginą. Sakydavo, jei nori mano draugystės ir dėmesio, susitik su vyrais, filmuokis ir atsiųsk man. Už tai aš su tavimi draugausiu. Jaučiant nuolatinį visuomenės atstūmimą, sutrinka savivertė ir suvokimas, kas yra teisinga ir kas ne. Moterys ima siekti dėmesio visais įmanomais būdais“, – komentuoja S.Aginskaitė ir priduria, kad šioje situacijoje svarbi ir kita – lytinio švietimo stokos – tema.
 
Nėra lytinio švietimo

Specialistus neraminai faktas, jog lytinio švietimo trūkumas didina smurto prieš moteris su intelekto ar psichosocialine negalia riziką. „Kada mes dažniausiai apie smurtą, apie moters išnaudojimą sužinome? Kai ji supranta, kas įvyko, supranta, kad tai blogai, ir pasiskundžia. Nesusipažinusios su lytiniu švietimu, jos ir nepasiskųs, o smurto atvejai toliau liks latentiški“, – problemą įvardija S.Aginskaitė.
 
Nors metodinė lytinio švietimo medžiaga moterims su negalia, pašnekovės teigimu, ruošiama, Lietuvoje pasigendama aiškios ir nuoseklios švietimo šiais klausimais sistemos: „Efektyviausia būtų supažindinti su šia medžiaga šeimos narius, socialinius darbuotojus, kad mokymas būtų kasdienis, integruotas į įvairias moterų gyvenimo veiklas. Užsienio šalyse ši praktika taikoma jau seniai, vyksta nuoseklus darbas“, – sako LNOF atstovė.
 
Anot pašnekovės, intelekto ar psichosocialinę negalią turinčioms moterims svarbu išmokti ne tik atskirti, koks yra tinkamas ar netinkamas partnerių seksualinis elgesys, bet ir pažinti savo lytiškumą: „Įstaigose dirbantys darbuotojai tikriausiai galėtų papasakoti, kaip pačios moterys visko nori, kaip netinkamai elgiasi. Bet juk su jomis niekas apie tai nekalba. Reikia aiškinti ir mokyti, ką daryti privačiai, ko jokiu būdu negalima daryti viešoje vietoje. Moterys turi būti nuosekliai mokomos save pažinti.“
 
Didinti nepriklausomumą

Kalbant apie pagalbą smurtą patiriančioms moterims su intelekto ar psichosocialine negalia, pašnekovė sakosi stebinti daug bejėgystės: „Kartais moterys būna ypač prisirišusios prie savo aplinkos. Kad ji nesaugi ar žalinga, dažnai net nepastebi ar nesupranta. Krizių centre moteris nebūtinai norės gyventi – juk tai ne namai, daug kitų žmonių. Vienas variantų – grupinio gyvenimo namai. Bet vėlgi... tokia informacija turi moterį pasiekti.“

---

 
Komentaras
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie  LR SADM direktorė Eglė Čaplikienė:

- Svarbu, kad visuomenė būtų edukuota apie smurtą ir įvairias jo formas, apie intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius asmenis bei jų gyvenime kylančius iššūkius, kad emociškai palaikyti moteris su negalia, patiriančias smurtą. Svarbu, kad įsitrauktų bendruomenė – netylėtų ir reaguotų, sužinojusi ar pamačiusi smurto atvejį. Visuomenė turėtų bendradarbiauti su teisėsaugos sistema ir padėti, greitai bei supratingai reaguodama.
Beje, smurtą – tiek seksualinį, tiek fizinį – patiria ir vyrai bei vaikinai su intelekto ar psichosocialine negalia.

---

 
Verta žinoti
Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad smurtas prieš žmones su intelekto arba psichosocialine negalia dažnai lieka neatpažintas ir gydytojų bei socialinių darbuotojų kabinetuose, todėl svarbu žinoti specifinius jo požymius ir pasirinkti tinkamą bendravimo būdą.
 
Žmogaus teisių ir psichikos sveikatos organizacijos patarimų kviečia ieškoti informacinėje platformoje visureikalas.lt. Joje galima rasti ir patarimus gydytojams bei kitiems specialistams, kaip atpažinti ir kaip elgtis, įtarus, kad pacientai su negalia patiria smurtą artimoje aplinkoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!