Mažėja skiepų apimtys
Visuomenės sveikatos specialistams didžiausią susirūpinimą šiuo metu kelia vaikų vakcinacijos apimtys, ypač skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR vakcina) tendencijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paskiepyti bent 90 proc. šalies vaikų, o nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 95 proc. Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys buvo pasiektos iki 2010 m., tačiau jau daugiau nei dešimtmetį vakcinacijos mastai nuosekliai mažėja. Pernai skiepijimo apimtys MMR vakcina 2 m. amžiaus vaikų grupėje tesiekė 86 proc.
 

„Turime aiškius signalus, kad skiepais valdomos ligos, kurias buvome užmiršę, greitai gali ir vėl priminti apie save, jei neišlaikysime rekomenduotinų skiepijimo tempų, tai yra, jei tėvai rinksis neskiepyti vaikų. Kad situacija nėra palanki, rodo ir mūsų atliktos apklausos duomenys. Tik 63 proc. respondentų sutinka, kad jų vaikai būtų skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių“, – sako NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

 
Nepagrįstos baimės
Medikų teigimu, kaip dažniausią vaikų neskiepijimo motyvą gydytojo kabinete tėvai įvardija šalutinio vakcinos poveikio baimę. „Tam įtakos, be jokios abejonės, turėjo COVID-19 vakcina, kuriai būdingi žymiai dažnesni šalutiniai poveikiai nei vaikams skirtų vakcinų. Tėvai, savo aplinkoje nesusidūrę su tam tikromis ligomis ir jų pasekmėmis, tiesiog jų nebijo. Didesnis „siaubas“ jiems atrodo skiepai, nors moksliniai įrodymai kalba priešingai“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytoja Kristina Baniūnienė.
 
Anot gydytojos, vakcinų, kuriomis skiepijami vaikai, šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia itin lengva forma ir retai. „Reikia suprasti, kad nė viena medicininė intervencija nėra šimtu procentų saugi. Elementarus paracetamolis gali sukelti sveikatos sutrikimų. O vakcinų atveju moksliniai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad vakcinavimo nauda nusveria galimą riziką, – sako K.Baniūnienė. – Vaikams skirtų vakcinų dažniausi šalutiniai poveikiai – injekcijos vietos skausmas ir paraudimas, taip pat pakilusi temperatūra.“
 
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad, sklaidant baimes ir mitus visuomenėje, pasigendama didesnės šeimos gydytojų iniciatyvos. „Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos visuomenės apklausos duomenimis, tėvai, auginantys iki septynerių metų amžiaus vaikus, labiausiai bijo vakcinų šalutinio poveikio. Išryškėja svarbus dalykas: trūksta aktyvaus šeimos gydytojo paskatinimo skiepytis. Konfidencialus ir autoritetingas pediatro ar šeimos gydytojo pokalbis gali suformuoti pozityvų ir teisingą požiūrį į skiepus“, – įsitikinusi specialistė.
 
Neturi pakankamai žinių
Sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad visuomenei trūksta bendrų žinių apie vakcinaciją. Pavyzdžiui, tik kiek daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodo, kad kasmet reikia skiepytis nuo gripo, nes kiekvienais metais cirkuliuoja vis kitas gripo virusas. Taip pat ne visi respondentai žino, kas yra kolektyvinis imunitetas. „Kolektyvinis imunitetas, kai pakankama žmonių populiacijos dalis turi imunitetą nuo tam tikros užkrečiamosios ligos, gali apsaugoti gyventojus, kuriems dėl vienų ar kitų fiziologinių priežasčių po skiepijimo susidaro silpnas imunitetas, arba tuos, kurie dėl, pavyzdžiui, tam tikrų sveikatos būklių negali būti skiepijami“, – primena užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.
 
„Skatinu tėvus itin atidžiai rinktis šaltinius, kuriais remdamiesi grindžia sprendimus apie savo ir vaikų sveikatą. Dabartiniame dezinformacijos amžiuje suklysti itin lengva, o to kaina, kai kalbame apie vaikų ir visuomenės sveikatą, yra didelė“, – įspėja šeimos gydytoja K.Baniūnienė.
 
NVSC primena, kad Lietuvoje valstybės lėšomis vaikai nemokamai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.

---

 
Verta žinoti
Daiva Razmuvienė neigia populiariausius mitus, susijusius su vaikų vakcinacija

Mitas: Jei liga nebeegzistuoja, tai nėra ko baimintis ir skiepyti vaikus.
Liga egzistuoja. Ji yra valdoma skiepų pagalba. Bet skiepijimo apimtims mažėjant, strėlė iškart kyla į viršų – mes iškart matome protrūkius.
Tos ligos – neišnykusios. Kol pasaulyje yra bent viena šalis, kur egzistuoja gyvas ligos sukėlėjas, tol yra didžiulė rizika įsivežti jį į bet kurią šalį. Taip kad, esant mažoms skiepų apimtims, jeigu dar nesame sirgę, tai rizika atsivežti ir susirgti vietoje yra. Virusas tikrai laukia tokių žmonių.

Mitas: Sveikiems žmonėms skiepytis nereikia, pakanka gerai maitintis, miegoti ir sportuoti.
Niekas nesako, kad nereikia sveikai maitintis, sportuoti ir miegoti. Reikia. Bet privalu ir skiepytis. Reikalingas visas kompleksas priemonių. Svarbu suprasti, kad, be skiepų, priemonių nuo tam tikrų virusų pasaulio mokslininkai dar neišrado. Nėra nei tokių sulčių, nei vaisių, nei dar ko, kad maitinantis, sportuojant ar sapną susapnavus būtų galima apsisaugoti nuo vieno ar kito viruso. Apsaugo veiksmingosios vakcinos.

Mitas. Dėl skiepų vaikams vystosi įvairios ligos, autizmas.
Šitas mitas jau paneigtas seniai. Nerimą pasaulyje sukėlė prieš daugiau nei dvidešimt metų medicinos žurnale britų gydytojo Andrew Wakefieldo paskelbtas mokslinis darbas, kuriame teigta apie vakcinos ir autizmo ryšį. Netrukus paaiškėjo, kad darbas suklastotas, o iš gydytojo buvo atimta licencija. Išsiaiškinta, kad jis turėjo komercinių tikslų, pats gamindamas tą pačią vakciną.
Žmonėms, kurie nenori skiepytis, reikia kokios nors priežasties. Tai jie gali pasinaudoti ir dešimtmečių senumo teiginiais, neturinčiais nieko bendra su realybe.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!