Konsultuoja specialistas
Portalo ferret.lt konsultantas, veterinarijos gydytojas ir šeškų augintojas Tomas Bušauskas:
 
Panašūs ir į šunis, ir į kates
„Šeškų elgesys iš tiesų yra unikalus, – sako jis, – ir nepanašus į kitų naminių gyvūnų. Sakoma, kad tai kažkas tarp katės ir šuns. Kaip ir šunys, jie pripranta prie šeimininko, atsiliepia į vardą. O kaip katės šeškai mėgsta švelnumą ir pripranta prie namų.“
 
Šeškų patelės yra labiau nepriklausomos, labiau išdykusios ir linkusios pašėlti nei patinėliai, kurie stipriau prisiriša prie šeimininko, mėgsta padrybsoti jam ant kelių. „Tačiau tai tik bendri bruožai, – kalba šeškų augintojas, – ir kartais pasitaiko patelių su patinėlių charakteriu, o kartais ir atvirkščiai.“
 
Jaunikliai – tikri nenuoramos
„Šeškiukai jaunystėje būna itin aktyvūs, nenuoramos, žaismingi ir ypač smalsūs, – toliau vardija T.Bušauskas. – Augdami tampa įkyresni, mėgina dominuoti. Lytiškai subrendę truputį apsiramina, bet žaismingumas ir smalsumas išlieka iki pat senatvės. Gamtoje jų gyvenimo būdas – iš dalies socialinis, ir su savo šeimininku elgiasi kaip su kitu šešku. Kai keli šeškai gyvena bendroje teritorijoje, tarp jų susiklosto dominavimo ir pavaldumo santykiai. Gyvūnų grupėje išsiskiria dominantas – aktyviausia ir svarbiausia asmenybė. Dauginimosi laikotarpiu dominavimas pasireiškia žymiai stipriau nei kitu laiku. Todėl tiek patinai, tiek patelės rujos metu tampa nepaklusnūs ir nenuspėjami.“
 
O štai čia ir pirmasis nemalonumas. Šlapimo „žymės“ – tai savotiškos „vizitinės kortelės“, nurodančios gyvūno lytį, amžių ir fizinę būseną. Patinai žymi teritoriją aktyviau nei patelės. „Iki vienerių metų amžiaus patinų seksualinė motyvacija tokia stipri, – pasakoja veterinarijos gydytojas, – kad kartais jie stveria šalia esantį daiktą, šlepetę, pliušinį žaislą, ir bando su juo... pasantykiauti.“
 
Šeškai, ypač jauni, daug ir aktyviai žaidžia vieni su kitais ir žmogumi. Žaidimai labai svarbūs. Jie susiję su savybių ir įgūdžių, kurių prireiks ateityje, ugdymu. Žaidimų metu jie pasistiebia ant letenų, šokinėja link varžovo, šoka ant jo, rungiasi. Dažnai šeškai išriečia nugarą ir tiesiomis letenomis, iškelta galva, šokinėja į šonus.
Prižiūrėdami kailį jie kasosi ir kandžioja save, kartais įnirtingai. Gali pasirodyti, kad gyvūnas turi blusų. Toks elgesys taip ir vadinamas – blusinėjimusi. Tai pasireiškia šėrimosi metu ar stipriai susijaudinus.
 
Dalykai, kurių pakeisti neįmanoma
T.Bušauskas išvardija kelis dalykus, kurių šeškuose neįmanoma pakeisti, kiek besistengtum. „Jie tiesiog taip sutverti, ir jei jūs nepasiruošę su tuo taikstytis, tikriausiai verta pagalvoti apie kitokį augintinį“, – sako jis. Pirmiausia, šeškai yra maži natūralūs ekskavatoriai, todėl jie bandys kasti visur ir visada, kai tik turės progą, ir jokios bausmės negali šio instinkto nuslopinti. Vienintelė priemonė, kurios įmanoma imtis, –kiek įmanoma sumažinti šio elgesio padarinius.
 
Antra – tai jau minėtas teritorijos žymėjimas. „Patinai, pradedant nuo lytinės brandos, o vėliau kiekvienais metais maždaug nuo vasario iki rugpjūčio, – perspėja veterinaras, – žymės teritoriją stiprų specifinį kvapą turinčiomis žymėmis. Jei neplanuojate naudoti patino kergimui, vienintelė išeitis – kastravimas. Patelės rujos metu taip pat žymi teritoriją, nors ir gerokai mažiau nei patinai, ir tai taip pat sustabdo tik kastravimas.“
 
Ir trečiasis prastas šeškų įprotis – įgimtas poreikis slėpti maistą. „Vieni šeškai tai daro rečiau, kiti dažniau, – pasakoja T.Bušauskas. – Slėptuvėms šeškai dažniausiai renkasi tolimiausias, sunkiai prieinamas vietas: po radiatoriais, spintomis, voniomis ir t.t. Bet jei maitinsite šešką šiek tiek rečiau, sakykim du kartus per dieną, greičiausiai jis suvalgys ir paslėptą maistą.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!