Staigios permainos sukrečia

„Staigus dienotvarkės pasikeitimas prasidėjus rugsėjui gali šokiruoti vaiką. Ir tai yra normalu, juk vasarą kasdienė rutina būna žymiai lengvesnė. Kad pokyčiai keltų mažiau nerimo, pasiruošimas dienotvarkės pasikeitimui turėtų prasidėti bent prieš savaitę iki mokslo metų pradžios“, – sako medicinos psichologė Rugilė Rakutienė. Ji rekomenduoja pratinti vaiką prie tokios rutinos, kuri lydės jį visus mokslo metus, tai yra, ankstinti užmigimo bei kėlimosi laiką kasdien po 30 min.

 
„Iš anksto aptarkite su vaiku būsimos dienotvarkės pokyčius, pasikalbėkite apie tai, kaip galima palengvinti perėjimą iš atostogų į mokslo metų rutiną“, – specialistė siūlo pažvelgti į permainas kūrybiškai. Galbūt vaikas sutiktų kartu sudaryti būsimos dienotvarkės planą. „Įtraukdami vaiką į pasiruošimą rutinos pokyčiams suteikiame jam šiek tiek kontrolės“, – atskleidžia pašnekovė.
 
Rugsėjį keičiasi ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų dienos ritmas. „Mokslo metų pradžia neretai kelia stresą ir tėvams. Normalu, kad tam tikrose situacijose galima jausti susierzinimą, pyktį, nusivylimą, ypač kai vaikas nesutinka ar delsia atlikti tai, ko prašoma. Tokiais atvejais išbandoma tėvų kantrybė, – teigia R.Rakutienė ir priduria, jog suaugusiems reiktų pasistengti išsaugoti ramybę. – Galbūt išgirdęs piktą toną vaikas suklus ir įvykdys tėvų prašymą, tačiau norint pasiekti ir išlaikyti ilgalaikį pasitikėjimą bei bendradarbiavimą reikėtų vengti konfliktų ir pykčio protrūkių.“
 
Teks apsišarvuoti kantrybe
Vaikas gali spyriotis dėl visiškai paprastų ir natūralių priežasčių, pavyzdžiui, jei jaučiasi pavargęs, neišsimiegojęs, galbūt trūksta motyvacijos. Anot psichologės, pirmas tėvelių žingsnis turėtų būti problemos identifikavimas. „Paanalizuokite, dėl kokios priežasties vaikas atsisako ruoštis į darželį ar mokyklą. Ar jis neserga? O gal nevalgęs? Kiek valandų miegojo? Galbūt buvo didelių, staigių pasikeitimų nusistovėjusioje rutinoje?“ – pataria R.Rakutienė. Ji priduria, jog gali pasitaikyti ir manipuliacijos atvejų. Kai kurie vaikai, ypač mažesni, dažnai atsisako paisyti tam tikrų nustatytų taisyklių. Tokiu būdu jie tikrina tėvų ribas arba bando perimti situacijos kontrolę, palenkti ją į sau patogesnę pusę.
 
Anot specialistės, daugelį rytinių kaprizų galima išspręsti pasiūlius vaikui pasirinkimą. Pavyzdžiui, vietoj paliepimo: „Kelkis iš lovos ir eik ruoštis į mokyklą“, galima užduotį klausimą: ,,Atsikėlęs iš lovos pirmiausia valysiesi dantis ar apsirengsi?“. Vietoj priekaišto: ,,Ar dabar gali apsirengti?“, galima paklausti: ,,Ar planuoji rengtis raudonus ar geltonus marškinius?“. „Neretai vaiko irzlumas ir atsisakymas daryti tai, ko prašo tėvai, gali priklausyti ir nuo suaugusiųjų tono. Niekas nemėgsta, kai įsakinėjama, todėl kyla noras priešintis ir maištauti“, – sako pašnekovė.
 
Jei spaudžia laiko stoka, šiukštu nereikėtų daryti tam tikrų dalykų už vaiką. „Jei sūnus ar dukra geba apsirengti, leiskite tai padaryti, net jei užtruksite ilgiau. Įtraukite šį papildomą laiką į ryto tvarkaraštį. Jeigu pastebite, kad vaikas rengiasi ilgiau, nei planavote, bandykite atsikelti anksčiau“, – kaip svarbu ugdyti savarankiškumą, kuris neatsiejamas nuo pasitikėjimo savo jėgomis, primena psichologė.
 
Vaikams reikia palaikymo
Po vaiko rytiniais ožiukais ar paauglio maišto priepuoliais gali slėptis nerimas ir baimes. „Nenuvertinkite vaiko jausmų. Kalbėkitės, teiraukitės, kaip jis jaučiasi, dėl ko nerimauja, kas gąsdina. Nepulkite iš karto raminti ir sakyti, jog viskas bus gerai. Vietoj to, išklausykite ir priimkite vaiko jausmus, normalizuokite juos“, – R.Rakutienė sako, jog kalbėtis apie savijautą reikia ne tik rugsėjį, bet ir visus mokslo metus. Pasak psichologės, atviros diskusijos padeda vaikui suprasti nerimo priežastis ir normalizuoti baimes. Itin svarbu, kad atžala žinotų, jog tėvai yra pasiruošę išklausyti ir, jeigu reikia, padėti išspręsti kylančias problemas.
 
Pasak psichologės, normalu nerimauti, ypač situacijose, kurios reikalauja didesnių kasdienių ar gyvenimo pokyčių, nėra iki galo aiškios ir žinomos, kuomet jaučiama nežinomybė. „Visgi, jeigu matote, jog vaiko nerimas pernelyg užsitęsė ir pradeda sietis ne tik su mokykla, bet ir kitais dalykais, drąsinu kreiptis pagalbos į specialistus“, – R.Rakutienė ragina išlikti dėmesingiems vaikų savijautai.
 
Padeda kasdieniai ritualai
Ritualų kūrimas yra puikus būdas užmegzti ryšį su vaiku. „Planuokite laiką taip, kad ryte spėtumėte pasikalbėti su vaiku, aptarti jo dienos planus, būsimus iššūkius, – psichologė rekomenduoja susėsti prie bendro pusryčių stalo. – Aptarti galima ne tik rūpesčius, bet ir pozityvius dalykus. Pripažinkite vaiko pastangas, siekiant konkretaus tikslo, o ne susitelkite tik į padarytas klaidas. Padrąsinkite ir pagirkite.“
 
Kitas ritualas, palengvinantis rytinę ruošą, yra vakaro darbai. „Pasiruoškite iš anksto, kad išaušus naujai dienai netektų verstis per galvą ir skubėti. Nuveikite prieš miegą kiek įmanoma daugiau darbų, – patarimus beria pašnekovė. – Pavyks sutaupyti laiko, jeigu iš vakaro apsispręsite dėl rūbų, pusryčių ir priešpiečių meniu, vaikas susidės kuprinę, sporto aprangą.“
 
Kartu su vaikais reikėtų susidėlioti bendrą ryto planą. „Mažieji dar neturi skubos jausmo, todėl reikėtų padėti susivokti laike. Paskirkite terminą konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, nusiprausti – 15 min., apsirengti – 15 min., pusryčiauti – 20 min. Jei reikia, į pagalbą įtraukite chronometrą arba laikmatį. Galima paleisti dainą, kuriai grojant vaikas turės suspėti išsivalyti dantis“, – R.Rakutienė siūlo paversti rytinę rutiną įdomia ir įtraukiančia.
 
Nieko nėra geriau už bendradarbiavimą. „Paprašykite vyresnių vaikų pagalbos dengiant pusryčių stalą. Taip pat jie gali sudėti indus į indaplovę, pavedžioti šunį. Tegul mažieji savarankiškai pasikloja lovą, susitvarko žaislus“, – psichologė neabejoja, jog bendra ruoša suartina šeimą ir teigiamai nuteikia dienos pradžiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!