Pataria specialistė

Pasvalio Švietimo pagalbos tarnybos psichologė Jolita Stipinienė:
 
Didėja nerimas
Psichologė J.Stipinienė pastebi, kad artėjant rugsėjo 1-ajai nerimas, stresas, įtampa ypač sustiprėja tiems vaikams, kurie per pastaruosius metus patyrė bendravimo ar mokymosi sunkumų.
„Pavyzdžiui, jeigu vaikas neturi draugų arba patyrė patyčias, jis jau iškart net nenori eiti į mokyklą. Arba jeigu kuris dalykas nesiseka, jam nerimą paaštrina dar ir baimė, kaip į tai reaguos suaugusieji – tėvai, mokytojai“, – pavyzdžiais dalijasi Pasvalio Švietimo pagalbos tarnybos psichologė.
 
Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savi iššūkiai – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra.
„Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys, kaip juos priims kiti. Taip pat daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai gali ypač paveikti jautresnius vaikus ar tuos, kurie lėčiau įsisavina informaciją, kurie iš savęs daug reikalauja arba kuriems ir suaugusieji daro didelį spaudimą“, – pasakoja psichologė.
 
Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?
Apie vaiko patiriamą nerimą, stresą signalizuoja ne tik jo elgesys, bet jam gali pasireikšti net ir fiziniai negalavimai. Pavyzdžiui, pradinukams atsiranda rytiniai pilvo skausmai. Jie skundžiasi, kad yra negera, sunku atsikelti, nubusti, rytais būna daugiau verkšlenimo, nusiskundimų, kad neišsimiegojo. Jautresniems vaikams tai gali prasidėti ir likus savaitei iki mokyklos, nes jie jau pradeda nerimauti.
 
„Šiuos požymius tėvams gali būti sunku atpažinti, nes galvojama, kad vaikas tiesiog ko nors netinkamo užvalgė, apsinuodijo maistu. Bet reikia atkreipti dėmesį į tokius negalavimus, ypač – jeigu anksčiau to nebūdavo. Jie gali reikšti, kad vaikas itin stresuoja dėl naujo artėjančio etapo“, – įspėja J.Stipinienė.
Vyresniems vaikams didelė įtampa, nerimas gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą, nuotaikų kaitą, miego problemas. Pavyzdžiui, vakarais jiems sunku užmigti, o naktį dažnai prabunda. Pasak psichologės, jeigu tai tęsiasi tris-keturias savaites, galima įžvelgti, kad vaikui jau gali reikėti pagalbos.
 
Ką verta padaryti prieš rugsėjo 1-ąją?
J.Stipinienės teigimu, daug įtakos vaikų emocinei būklei daro įdirbis. Jeigu jau nuo 4 metukų skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, vengiama didelės kritikos, tad ir ūgtelėjus nauja aplinka nesukels jam tiek daug streso, jis nebijos paklausti, ko nežino, nebijos užkalbinti kitų vaikų.
„Jeigu vaikas klausia apie mokyklą, reikia aiškiai atsakyti – pavyzdžiui, kad tai vieta, kur vaikai kartu su juo susirenka mokytis. Pasakyti, kad nieko tokio, jeigu dabar ko nors nemoki – ten tu viską po truputį išmoksi, ir aš tau visada padėsiu“, – patarimu dalijasi J.Stipinienė.
 
Atžaloms susitvarkyti su pokyčiais gali padėti ir įprasta namų rutina. Psichologė pataria, kad ypač mažesnius vaikus – pirmokus, antrokus – į naują dienotvarkę reikėtų pradėti įvedinėti anksčiau, kad vienu metu jų neužgriūtų visi pokyčiai. Pavyzdžiui, likus savaitei iki mokyklos juos jau kelti anksčiau.
„Tėvų uždavinys yra vaikui padėti sukurti ir saugumo jausmą – galima su vaiku parepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, kas pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima su juo kartu nueiti ir į ją apžiūrėti. Aiškumas sumažins vaikui stresą“, – pataria J. Stipinienė.
 
Galiausiai, psichologė pabrėžia – svarbiausia yra klausyti paties vaiko, nes kiekvienas yra unikalus. Vaikai moka užduoti jiems rūpimus klausimus, ir tėvams svarbu sąžiningai į juos atsakyti, kartu aptarti atsakymus.

---

 
Tai įdomu
Šių metų liepą „Maxima“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 tėvų mokyklines prekes perka kartu su vaikais. Kiek rečiau į procesą įsitraukia pradinukai, tačiau net ir jie dalyvauja renkantis bent dalį prekių.
 
Pasak psichologės J.Stipinienės, tai – teisingas tėvų požiūris, mat mažiesiems yra svarbu, kad tėvai matytų, vertintų jų pirmus žingsnius einant nauju gyvenimo keliu.
„Be to, kai vaikui leidžiama ir pačiam daryti sprendimus, tai jį įgalina, suteikia papildomų teigimų emocijų ir motyvacijos: „štai, aš išsirinkau pieštukus, aš su jais nupiešiu ką nors gražaus. Noriu dėtis kuprinę, nes man labai patinka jos spalva“, – įsitikinusi ekspertė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!