„Natūralu, kad per šventes padaugėja atliekų, tarp kurių ir rečiau pasitaikančios, kombinuotos pakuotės. Jas paėmus į rankas ne visada paprasta nuspręsti, kaip tvarkyti. Visa tai lemia, kad padaugėja rūšiavimo klaidų arba rūšiuojama mažiau“, – teigia „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Nemažai žmonių nežino, kur mesti po Kalėdų likusias šventines eglutes. Tvarumo specialistai sako, kad nei natūralios, nei dirbtinės eglutės po švenčių neturėtų atsidurti prie konteinerio.
Atliekų kiekis didėja
V.Balčiauskaitė atkreipia dėmesį, kad per šventes ir šiek tiek po jų įprasti atliekų kiekiai išauga net 60 proc.
„Ypač išauga popieriaus, plastiko kiekiai. Konteineriuose įprastai atsiduria ir didesni kiekiai maisto atliekų. Natūralu, kad per šventes padaugėja atliekų, tarp kurių ir rečiau pasitaikančios, kombinuotos pakuotės, kurias paėmus į rankas ne visada paprasta nuspręsti, kaip jas tvarkyti. Visa tai lemia, kad padaugėja rūšiavimo klaidų arba rūšiuojama mažiau“, – sako „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Nemažai žmonių nežino, kur mesti po Kalėdų likusias šventines eglutes. Nei natūralios, nei dirbtinės eglutės po švenčių neturėtų atsidurti prie konteinerio, teigia specialistė. „Jeigu gyventojai turi galimybę, kirstines eglutes patys gali panaudoti kaip biokurą. Kai tokios galimybės nėra, jas reikėtų pristatyti į tam specialiai įrengtas eglučių surinkimo aikšteles. Dirbtinės eglutės negali būti perdirbamos, todėl turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Jeigu eglutė dar geros būklės, galbūt ją galima perleisti į kitas rankas arba panaudoti kitiems metams.“
V.Balčiauskaitė primena, kad likusių kalėdinių žaisliukų taip pat nereikėtų išmesti.
„Didžioji dauguma dekoracijų nėra perdirbamos ir, deja, bet tvarkomos drauge su mišriomis komunalinėmis atliekomis, tad yra pasmerktos irti ilgus metus. Todėl prieš išmetant verta apgalvoti, galbūt dar galite suteikti joms antrą gyvenimą ir pratęsti naudojimo laiką. Dekoracijas galite atnaujinti, perdažyti, padekoruoti, apvilkti audiniu ar perleisti į kitus namus. Naudinga dar prieš įsigyjant naujas puošmenas įvertinti, ar jos gali būti perdirbamos ir pirmenybę teikti pagamintoms iš natūralių medžiagų – medinėms, popierinėms“, – kalba vadovė.
Elektrą naudojančios dekoracijos, anot V.Balčiauskaitės, turėtų būtų pristatomos į prekybos centrus.
„Tokia šventinė atributika tvarkoma drauge su elektronikos atliekomis, todėl turėtų būti pristatoma į specialias smulkiai elektronikai, baterijoms ir perdegusioms lemputėms skirtas dėžes. Jas dažniausiai galima rasti prekybos centruose. Dar veikiančias dekoracijas, kurios saugios naudoti, verta perleisti į kitas rankas“, – sako V.Balčiauskaitė.
Reikia rūšiuoti atsakingai
Aplinkos ministerijos strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė teigia, kad šventiniu laikotarpiu žmonės dažnai užsibrėžia tikslą pradėti daugiau rūšiuoti.
„Negalėtume vienareikšmiškai teigti, kad pošventiniu laikotarpiu žmonės rūšiuoja prasčiau, nes tokių tyrimų nesame atlikę. Vieni, susidūrę su padidėjusiu atliekų kiekiu per šventes, dėl skubėjimo neskiria pakankamai dėmesio teisingam rūšiavimui. Kiti, pradėdami naujus metus, pasižada gyventi atsakingiau ir rūšiuoti atliekas. Galiausiai dalis žmonių, kurie jau rūšiavo anksčiau, tęsia šį įprotį ir toliau“, – aiškina pašnekovė.
Ne elektrinės naujametinės girliandos, blizgučiai, lietutis ir kiti kalėdiniai eglės papuošimai, pagaminti iš įvairių medžiagų, pavyzdžiui, plastiko, metalo ar folijos, neturėtų būti rūšiuojami kaip perdirbami daiktai, primena specialistė. „Tokie papuošimai turi būti išmetami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Mažesnius nei dvidešimties centimetrų buitinės technikos prietaisus galima išmesti į specialias surinkimo dėžutes, esančias didesniuose prekybos centruose. Taip pat gyventojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse“, – komentuoja A.Gadliauskaitė.
Dovanų pakavimo priemonės taip pat privalo atsidurti pagal sandarą pritaikytuose šiukšlių konteineriuose. „Dovanų popieriaus, popierinių maišelių, kitų popierinių daiktų pakuočių atliekas be metalizuoto ar plastikinio padengimo ar pamušalo ir be kitų ne popierinių dekoracijų reikėtų išrūšiuoti ir išmesti į jiems skirtus popieriaus konteinerius. Dovanų maišelių, pagamintų tik iš plastiko, ar kitų plastikinių daiktų pakuočių atliekas reikėtų išrūšiuoti ir išmesti į jiems skirtus plastiko konteinerius. Jeigu popieriaus ir plastiko atliekos jūsų savivaldybėje renkamos bendrai į vieną konteinerį, minėtos dovanų pakavimo priemonių atliekos metamos į tą patį konteinerį“, – sako A.Gadliauskaitė.
Dažnai suabejojama, kaip tinkamai tvarkyti dovanų pakavimo atliekas – popierių ir maišelius. Pirmiausias patarimas – pagalvoti, ar negalite viso to panaudoti pakartotinai, galbūt pavyktų pritaikyti kitai paskirčiai. Papuošimai, dekoracijos, dovanų pakavimo juostelės keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Informacijos niekada nebus per daug
A.Gadliauskaitės teigimu, ministerija stengiasi kuo išsamiau informuoti, kaip po Kalėdų išvengti atliekų pertekliaus.
„Ir Aplinkos ministerijos, ir Aplinkos apsaugos departamento kolegos kasmet socialiniuose tinkluose, pranešimuose spaudai ragina likusius patiekalus ir nepanaudotus maisto gaminius užšaldyti ir naudoti vėliau, o netinkamus vartoti – tinkamai išmesti. Atkreipiame dėmesį, kad maisto švaistymo mažinimas ir tinkamas atliekų tvarkymas yra svarbi tvaraus vartojimo dalis, todėl šioje srityje ypatingai svarbus ir pačių gyventojų įsitraukimas bei sąmoningumas“, – sako pašnekovė.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Nors svarbiausias prioritetas yra mažinti maisto švaistymą ir sunaudoti likučius, atskiras maisto atliekų rūšiavimas užtikrina, kad neišvengiamos atliekos bus tvarkomos tvariai, prisidedant prie žiedinės ekonomikos plėtros.
Šiais veiksmais siekiama, kad žmonės išmoktų saikingai vartoti ir paliktų kuo mažiau atliekų.
„Aplinkos ministerija šventiniu laikotarpiu skatina gyventojus atsakingai vartoti, o nebegalint išvengti atliekų, jas rūšiuoti – tinkamai išrūšiuotas atliekas galima perdirbti. Tuo tikslu Aplinkos ministerija organizuoja įvairias komunikacijos viešinimo kampanijas, platina pranešimus spaudai, vykdo aktyvią komunikacijos kampaniją socialiniuose tinkluose. Kasmet šiomis kampanijomis siekiama paskatinti atsakingą vartojimą ir atliekų mažinimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kino teatruose ir socialiniuose tinkluose buvo transliuojamas ministerijos sveikinimas, kuriuo gyventojams buvo siunčiama pagrindinė žinutė: mylimiems žmonėms dovanokime ne daiktus, o patirtis ir kartu praleistą laiką, kurį kitaip iššvaistytume prekybos centruose“, – prisiminimais dalijasi A.Gadliauskaitė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: