Šilumos bangų nešykštintis pavasaris toli gražu neglosto kardiologinių problemų turinčių pacientų. Pasak specialistų, šiuo sezonu apstu veiksnių, galinčių sutrikdyti širdies darbą.
Nusilpus širdžiai ir pagilėjus jos nepakankamumui svaigsta galva, atsiranda ūžimas, silpnumas, vargina tinimai dusulys, kosulys. Ryškus pavasarį alerginis komponentas dar labiau pablogina paciento būklę.
Vargina oro kontrastai
Silpnesnės sveikatos, kardiologinių ligonių prastesnei savijautai pavasarį įtakos turi visa puokštė veiksnių.
„Poveikį daro ne vien plūstelėjusi šiluma, bet ir didelė temperatūrų svyravimo amplitudė. Naktį ji vos pakyla aukščiau nulio, o dieną – gerokai perkopia dvidešimt laipsnių. Tokie svyravimai – didesnio pavasarį saulės aktyvumo pasekmė. Dėl to šiuo metu ne tik dažniau pasitaiko magnetinių audrų, bet ir magnetinio lauko svyravimų“, – aiškino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.
Saulės, žemės ir vietos klimato veiksnių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams savo disertacijoje nagrinėjęs gydytojas atkreipė dėmesį, kad pavasarį padaugėja škvalų, ne visi juos toleruoja. „Formuojantis škvalui keičiasi atmosferinis slėgis, tai atsiliepia pacientams, – kalbėjo kardiologas. – Pavasariui būdingi ir stipresni vėjai. Žinoma, kad širdininkams „pikčiausias“ iš priekio pučiantis vėjas.“
Anot jo, reikšmės turi ir didėjanti oro tarša: „Dabar miestuose didžiulis dulkėtumas, ilgą laiką nebuvo lietaus, daubos skendi melsvuose dūmeliuose. Stipriai padidėjęs ir dujinis užterštumas.“
Situaciją blogina uždegimai
Kardiologas pabrėžė, kad veikiant temperatūros ir kitiems veiksniams padidėja nervinė įtampa, išsibalansuoja
kraujo spaudimas, taip pat – jo krešumas, trinka širdies ritmas.
„Kai kas galvoja, kad kraujo spaudimas atšilus orams turėtų būti mažesnis. Į atšilimą pirmiausia reaguoja nervų sistema, o ne įšyla kūnas – aktyvuojasi simpatinė jos dalis, kuri kelia spaudimą. Taip pat dažnos tromboembolinės komplikacijos – garuodamas kraujas tirštėja, daugiau netenkama skysčių, prarandamas kalis, trinka širdies ritmas. Kieno kraujagyslės blogos, vargina stipresnė krūtinės angina.
Nusilpus širdžiai ir pagilėjus jos nepakankamumui svaigsta galva, atsiranda ūžimas, silpnumas, vargina tinimai dusulys, kosulys. Ryškus pavasarį alerginis komponentas dar labiau pablogina paciento būklę“, – kalbėjo M.Biliukas.
Be to, ne mažiau nei žiemą šiuo metu padaugėja susirgimų peršalimais ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. „Bet koks uždegimas organizme pablogina širdies ir kraujagyslių susirgimų eigą“, – pabrėžė gydytojas ir pridūrė, kad dėl pastarosios priežasties širdininkams sveikatos šiltuoju sezonu neprideda ir suaktyvėję kraujasiurbiai – erkės, uodai.
Laikytis siestos
Ką daryti, kad silpnesnės sveikatos žmonėms išgyventi šį laiką būtų lengviau? „Pirmiausia – neskubėti mėgautis pavasario saule. Šiuo metu lydi apgaulingas temperatūros pojūtis, žmonės skuba išsirengti, vaikšto plikais juosmenimis, gulasi ant žemės, deginasi neįvertindami, kad drėgmė yra didžiulė“, – kalbėjo M.Biliukas.
Jis patarė 12–16 val. laikytis siestos, jeigu jau tenka leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti kepurę. Taip pat – pasirūpinti tinkama apranga – neapsirengti per plonai, bet ir nepersistengti, mat padidintas prakaitavimas yra tiesus kelias į peršalimą. Reikėtų nesiimti sunkaus fizinio darbo, vengti streso, įtampos, nedalyvauti maratonuose per karščius.
Pamaitinti širdį
Kad pagrindinis organizmo variklis veiktų tinkamai, taip pat būtina gauti būtinųjų maistinių medžiagų. „Valgyti reikėtų dažnai ir po truputį, mažiausiai keturis kartus per dieną, rinktis visavertį maistą. Dabar gausu
įvairių naudingų augalų, prasideda pirmosios daržovės, nusilpusiam imunitetui sustiprinti naudinga bičių duonelė. Būtini širdžiai yra kalis, magnis, jų daug netenkama prakaituojant. Ypač jaučiantiems silpnumą, esant sutrikusiam širdies ritmui būtina pasirūpinti šiais elementais praturtintais maisto produktais“, – sakė M.Biliukas.
Turintieji problemų dėl širdies ypač giria gudobelę. „Vartojami informaciniame lapelyje nurodytomis dozėmis panašūs preparatai tikrai negali pakenkti, tačiau rimtiems lėtiniams ligoniams tai yra tik kaip papildoma priemonė”, – pastebėjo kardiologas. Jis pridūrė, kad reikia nepatingėti vartoti daugiau skysčių – ne tik paprasto, bet ir elektrolitais prisotinto vandens.
M.Biliukas atkreipė dėmesį, kad lėtinėmis ligomis –
hipertenzija, krūtinės angina, išemine širdies liga – sergantieji, tiems, kuriems gyvybiškai būtina gerti skystinančius vaistus, reikia sugriežtinti jų vartojimą, papildomai pasitarti su gydytoju.
„Nors vėliau organizmas po truputį adaptuojasi, šiuo metu tokiems pacientams reikia būti gerokai drausmingesniems – praktiškai išmokti elgtis savotiško karo sąlygomis. Kuo žmogus sveikesnis, tuo mažiau reaguoja į šių sezoninių veiksnių koncentruotą poveikį. Tik bėda, kad daug žmonių galvoja, kad jie yra sveiki, numoja ranka į iškalbingus simptomus“, – sakė M.Biliukas.
Verta žinoti
Speciali formulė širdžiai susideda iš kompleksiškai veikiančių penkių komponentų (augalų, mineralų ir vitaminų):
350 mg gudobelės vaisių ekstrakto padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių funkciją.
30 mg česnakų ekstrakto padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
56,25 mg magnio padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.
1,1 mg vitamino B1 padeda palaikyti normalią širdies veiklą.
2 mg vitamino B6 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Šios medžiagos telpa į vieną kapsulę ir sudaro didįjį penketą ritmingam širdies darbui – „
Cardoval Ritmo“.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: