Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

Miglė Petkutė
2025-02-14
Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yra saugus vartoti. „Jeigu yra pasirinkimas įsigyti nukainuotą prekę, kurią dar galima vartoti, nematau problemos ją nusipirkti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve
Prekybininkai rekomenduoja „Geriausias iki“ maisto produktų ieškoti rytais – tuomet šansas jų įsigyti didesnis.

Sveikatai grėsmės nėra
 
„Artėjant „Geriausias iki“ termino pabaigai, keičiasi produkto spalva, tekstūra, skonis, bet tas skirtumas grėsmės sveikatai nekelia, – spaudos konferencijoje „Geriausias iki...“: kokį poveikį turi prekybos maisto produktais tvarkos pakeitimai?“ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė. – Jei patiekale yra padažo, jis gali šiek tiek pasisluoksniuoti, kava gali prarasti šiek tiek aromato, duona – tapti kietesnė. Todėl pirkėjas turi būti informuotas apie kainos ir kokybės santykį.“
 
Vis dėlto pirkinius įvertinti turėtų ir pats pirkėjas. Patikrinti, ar produktas yra tinkamas vartoti, pasak patarėjos, galima prisiminus trijų P taisyklę – pažiūrėti, pauostyti, paragauti. Tiesa, kai maisto produktai parduodami supakuoti, trijų P taisyklę turi įvykdyti prekybininkas. Lietuvoje nuspręsta, kad pardavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 45 dienos, o kai kuriems produktams, pavyzdžiui, duonai, dar trumpesnis. „Kiekvieną produktą reikėtų įvertinti individualiai“, – teigė I.Drulytė.
 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus atstovų tvarka numato, jog „Geriausias iki“ ženklo maisto galima skirti labdarai ir paramai. Septynerius metus Lietuvoje galioja labdarai atiduodama maisto kortelė.
 
Pirkėjai reaguoja pozityviai
 
„Pirmiausia sumažintos kainos besibaigiančio galiojimo produktams idėją išbandėme keliose IKI parduotuvėse Vilniuje ir Kaune. Pastebėjome, kad pirkėjai reaguoja pozityviai. Nuo vasario pirmosios tokių produktų atsirado visose IKI parduotuvėse. Nors produktus galima pardavinėti 45 dienas po galiojimo pabaigos, mes pasirinkome pardavinėti tik 30 dienų. Tokiu būdu nenupirktą, dar dvi savaites galiojantį maistą galime perduoti labdaros organizacijoms“, – kalbėjo „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
 
Svarbu, kad ši iniciatyva pagelbės ne tik sutaupyti pinigų parduotuvių tinklo lankytojams, bet ir sutvirtins ryšį su labdaros organizacijomis.
 
„Stipriai prisidėjome prie kovos su maisto švaistymo mažinimu, daugiau nei penkiolika metų esame didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas Lietuvoje. Praėjusiais metais organizacijai paaukojome 1,6 tūkst. tonų maisto. Mūsų sukurti stendai skleidžia aplinkosaugos žinią, nes jeigu mes ir parduotuvėse galime parduoti besibaigiančio galiojimo produktą, pirkėjams namuose suradus tokio maisto, pirma mintis nebus jį išmesti, o saugiai suvartoti“, – teigė generalinė direktorė.
 
Pašnekovės teigimu, rekomenduojama „Geriausias iki“ maisto produktų ieškoti rytais – tuomet šansas jų įsigyti didesnis.
 

„Tačiau reikia neužmiršti, kad tai nėra duotybė – produktai baigia galioti ne kiekvieną dieną ir ne visose parduotuvėse. Priklauso, ar parduotuvė turi likučių. Įmanoma, kad mažesnėse parduotuvėse produktai bus išparduoti, todėl „Geriausias iki“ produktų bus mažiau. Dažniausiai į šią kategoriją pakliūna šokoladas, sausainiai, miltai, konservuoti vaisiai ir daržovės, kruopos ir nemažai produktų, kurie taip greitai negenda“, – aiškino N.Kvietkauskaitė.
 
Iniciatyvos tuo nesibaigia – po mėnesio pirkėjas, IKI skaitmeninėje kortelėje įvedęs parduotuvę, šalia kurios gyvena ar dirba, galės matyti, kokių „Geriausias iki“ produktų gali rasti. Pasitelkus visas iniciatyvas IKI planuoja per metus išgelbėti apie pusę milijono vienetų produktų.


Komentaras
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas:

 
- Siekiant, kad visuomenė būtų geriau informuota, svarbu, jog prekybos vietose taip pat būtų skleidžiama informacija ir sudaroma galimybė aiškiai matyti skirtumą tarp „Vartoti iki“ ir „Geriausias iki“. Tokiu būdu yra sudaromos galimybės mažinti maisto švaistymą prekyvietėse, didinti kiekvieno pirkėjo informuotumą ir skatinti asmeniškai prisidėti prie tvarumo idėjų. Smagu, kad vienas prekybos tinklas ėmėsi pokyčių ir tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti.
 
Didelė dalis švaistymo mažinimo vyksta namuose, nes žmonės ilgai palaikę produktą šaldytuve jį galiausiai tiesiog išmeta.
 
„Aktualiau yra tai, koks sprendimas pirmiausia priimamas namie, peržiūrint produktus. Ar pamačius, kad „Geriausias iki“ galiojimo terminas baigėsi, produktas išmetamas, ar įvertinama maisto kokybė? Pirkėjai turi galimybę patys pauostyti, įvertinti vizualiai, paragauti ir tuomet nuspręsti, ką daro – išmeta ir prisideda prie maisto švaistymo, ar ne. Šeimoje esame priėmę sprendimą pirkti tai, ko mums reikia, bet ne tai, ką mums siūlo. Todėl jeigu yra pasirinkimas įsigyti nukainuotą prekę, kurią dar galima vartoti, tikrai nematau problemos nusipirkti tokį produktą“, - teigė ministras.
 
Jo teigimu, jeigu informuosime visuomenę, kad yra sveika vartoti šį maistą, bus galima gerokai padėti aplinkosaugai. „Tikiuosi, kad jau greitai bus normalu ateiti į bet kurią prekybos vietą ir matyti lentynėles su produktais, kurie pažymėti „Geriausias iki...“. Prieiga prie maisto visuomenei irgi yra svarbi, todėl esame priėmę kitus įstatymus, kurie padės prekybos tinklui bendradarbiauti su labdaringos veiklos organizatoriais.“
 
L.Savickas patvirtino, kad parlamente buvo priimtas įpareigojimas sudaryti sutartį su labdaros organizacijomis bei sukurti maisto švaistymo mažinimo planą prekybos tinklams. Tokiu būdu tvirtinamos tvarumo idėjos ir viliamasi, jog pamažu prie iniciatyvos prisijungs ne tik kuo daugiau prekybos centrų, bet ir patys pirkėjai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Išemine širdies liga serganti Irta: pats turi būti savo sveikatos kalvis

    Išemine širdies liga serganti Irta: pats turi būti savo sveikatos kalvis

    „Gydytojai padeda, tačiau pats žmogus turėtų būti savo sveikatos kalvis. Turi stengtis bendrauti, būti veikloje ir tada gyve...
    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vaistai – tik už vieną centą?

    „Pacientams, prieš atliekant žarnyno operacijas, reikėjo vartoti vidurių laisvinamuosius vaistus. Vis dėlto jiems skirti vaistai neturėjo jokio poveikio net ir padvigubinus dozę, todėl žmonėms teko imtis savų priemonių – gerti kavą“, – pyktį liejo kinų platformos „Weibo“ narys. Kinijos visuo...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris