Parkinsono liga neaplenkia ir jaunų žmonių

Aigustė Tavoraitė
2018-04-16
Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Vakar, minint Pasaulinę Parkinsono ligos dieną, medikai pabrėžė ankstyvųjų ligos simptomų atpažinimo svarbą.
Parkinsono liga neaplenkia ir jaunų žmonių
Greta nuoseklaus medikamentinio Parkinsono ligos gydymo itin svarbios ir visos reabilitacinės priemonės, ypač kasdienė judesio terapija, ne mažiau svarbus psichologinis nusiteikimas, pozityvus mąstymas.

Amžius jaunėja
Parkinsono liga – viena dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų. Jos metu negrįžtamai nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama 40–30 metų ar dar jaunesniems asmenims.
 

„Parkinsono ligos atpažinimas ir diagnostika yra pagerėjusi, šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti ligą labai ankstyvos stadijos. Kita vertus, bendras sergamumas šia liga pasaulyje didėja“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų centro vadovė medicinos mokslų daktarė neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė.

 
Šios ligos priežastys nėra žinomos, bet mokslininkai linkę manyti, kad susirgimą nulemia genetinis paveldimumas – geno pasikeitimas, deformacija arba mutacija. „Genų reguliacijos mechanizmų pasikeitimus skatina tokie rizikos veiksniai kaip sunkieji metalai, halogeniniai junginiai, radiacinis fonas. Todėl neatsitiktinai dažniau Parkinsono liga suserga tam tikrų profesijų atstovai – chemikai, dirbantieji žemės ūkio srityje, kurie kontaktavo su pesticidais, sunkiaisiais metalais“, – sakė gydytoja.

 
Nepastebi ankstyvųjų požymių
Medikė pabrėžė, kad nors šiandien liga nepagydoma, šiuolaikiniai vaistai gali palengvinti simptomus ir keisti ligos eigą, kad ji progresuotų lėčiau nei tai vyksta natūraliai.
„Aišku, šioje srityje mokslininkai intensyviai toliau dirba – kuriami, išbandomi genų inžinerijos būdu pagaminti preparatai, kurie, tikėtina, galėtų leisti žmogui būti laisvam nuo Parkinsono ligos“, – sakė ji.
 
Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau neretai gali būti sunku atpažinti ankstyvuosius ligos požymius. „Jie yra ne tie plačiausiai žinomi simptomai – drebėjimas ramybės metu, judesių sulėtėjimas, sukaustymas, smulkiosios motorikos sutrikimai, sunkumas keisti padėtį iš gulimos į sėdimą, iš jos – į stovimą. Tokie požymiai paprastai per keletą mėnesių (abejingus savo sveikatai žmones – ir per keletą metų) atveda pas gydytoją.
 
Savo ruožtu daug ankstyvesni simptomai gali pasirodyti kur kas mažiau specifiniai, nesusiję su judėjimo sutrikimais – tai vidurių užkietėjimas, uoslės susilpnėjimas, miego sutrikimai, ypač naktiniai epizodai, kai žmonės aktyviai dalyvauja savo sapnuose, kalba per juos, ar kaip nors veikia jų metu, taip pat – nuotaikos sutrikimai, nepamatuotas, intensyvus nerimas. Svarbus yra šių simptomų kompleksas, paprastai jie „įstoja“ po vieną, bet vėliau „groja“ choru“, – aiškino R.Kaladytė-Lokominienė.
 

Tokie simptomai gali varginti penkerius, net dešimt ir daugiau metų, iki kol atsiranda specifinių judėjimo sutrikimų. Dėl to šiandien yra kuriami ankstyvosios diagnostikos modeliai, kad susilpnėjusia uosle besiskundžiantys žmonės būtų kuo išsamiau ištirti dėl Parkinsono ligos.
Gydytoja pridūrė, kad šalia nuoseklaus medikamentinio gydymo labai svarbios ir visos reabilitacinės priemonės, ypač kasdienė judesio terapija, ne mažiau svarbus psichologinis nusiteikimas, pozityvus mąstymas.
 
Kenčia dėl šlapimo nelaikymo

Nors galimybės padėti tokiems žmonėms vis gerėja, stigmatizacija visuomenėje sergančiųjų atžvilgiu nemažėja. Liga daugiausiai veikia ligonio fizinę būklę, o ne, kaip klaidingai manoma, jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas.
„Problema ta, kad tiek patys sergantieji bijo išlįsti iš savo „kiauto“, tiek visuomenė nelabai domisi, trūksta informacijos apie ligą. Jos pakankamai stokoja ir patys sergantieji bei jų artimieji“, – pastebi Vilniaus Parkinsono draugijos pirmininkas reabilitologas Kęstutis Čapkauskas.
 
Dar viena opi, socialinį gyvenimą ypač paveikianti sergančiųjų pažengusia Parkinsono liga bėda – šlapimo nelaikymas. „Nors dabar yra pasikeitusi tvarka dėl šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo, jas gauti lengviau, tai vis dar išlieka aktualus klausimas. Daug kas negirdėjo apie tuos pasikeitimus, kiti nežino, kur kreiptis“, – sakė jis.
Daugiau nei 40 proc. pacientų sergančių Parkinsono liga nustatomi apatinių šlapimo takų dirginimo simptomai. Dažniausia šlapimo nelaikymo forma sergant Parkinsono liga – dirglioji šlapimo pūslė.
 
„Liga gali veikti šlapinimąsi ir gana ankstyvose jos stadijose, kartais netgi anksčiau, nei atsiranda būdingų judėjimo sutrikimų. Iš pradžių gali atsirasti šlapinimosi sutrikimas, kai tenka žymiai greičiau skubėti į tualetą. Tai gali pasireikšti labai anksti, varginti ilgai ir stipriai atsiliepti gyvenimo kokybei, todėl pacientai turėtų pranešti apie šlapinimosi kokybę gydytojui, nes galima skirti šlapimo sulaikymą gerinančių vaistų. Ligai progresuojant sutrikimas gali pereiti į šlapimo nelaikymą“, – sakė R.Kaladytė-Lokominienė.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica