„Nenoriu, neskanu“
„Pirmiausia – reikėtų išsiaiškinti nevalgymo priežastis, ar vaiko mitybos įpročiai neturi neigiamos įtakos sveikatai. Maisto trūkumą išduoda sulėtėjęs augimas – svoris, ūgis ir šių rodiklių santykis. Jeigu vaikas yra sveikas, tikriausiai nevalgymą lemia kitos priežastys,“ – teigia Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova. Galbūt mažylis adaptuojasi prie naujos ugdymo įstaigos, o gal siekia manipuliuoti tėvais, kad pusryčiams vietoj košės gautų blynelių. Pasak specialistės, nevalgymas dažniausiai būna susijęs su vaiko raida. Tuomet tėvams belieka prisitaikyti prie atžalos poreikių, vadovaujantis tam tikromis gairėmis ir specialistų rekomendacijomis.
 

„Savo praktikoje pastebiu, jog darželyje vaikai valgo noriai ir suvartoja tiek, kiek jiems reikia. Jei atžala atsisako maisto, reikėtų paanalizuoti, kaip skiriasi naminis ir ugdymo įstaigos valgiaraštis. Jeigu šeimoje priimta vartoti sveikatai nepalankų maistą, pavyzdžiui, gausiai saldintą, sūdytą, darželio virtuvės patiekalai tampa neskanūs“, – konstatuoja Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova.

 
Pasekmės sveikatai
Vaikų valgymo įpročiai formuojasi namuose. Jei tėvai piktnaudžiauja keptu, riebiu, sūdytu maistu, vartoja gausiai saldintus produktus, renkasi gamyklinius, paruoštus vartoti patiekalus, kurių sudėtyje paprastai yra transriebalų ir lengvai skylančiais angliavandenių, naivu tikėtis, jog darželio valgiaraštis užkamšys tam tikrų maisto medžiagų stoką ar išmokys sveiko pasirinkimo.
 
Anot gydytojos dietologės, ilgalaikis tam tikrų medžiagų trūkumas gali lemti organizmo augimą. „Esant geležies stokai, vaikas jaučia bendrą nuovargį, blogai toleruoja fizinį krūvį, gali būti prastas apetitas, susilpnėja protiniai, pažintiniai gebėjimai. Nepakankamas kalcio kiekis racione turi neigiamų pasekmių augančio vaiko kaulų struktūrai, – įspėja Ž.Antonova. – Sudėtinga gauti su maistu reikiamą vitamino D dozę. Šios medžiagos stoka yra dažna problema Lietuvoje dėl geografinės padėties ir saulės šviesos trūkumo. Vitaminas D glaudžiai susijęs su imunine sistema, todėl trūkumo atveju vaikai dažniau serga peršalimo ligomis. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, rekomenduojama vartoti vitamino D maisto papildus.“
 
Svarbiausi mitybiniai poreikiai
„Darželinuko racionas turi užtikrinti ne tik energinius, bet ir maistinius, taip pat mineralų, vitaminų poreikius. Vaikams reikia baltymų ir tokių medžiagų, kaip geležis, kalcis, cinkas, vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys. 1-3 m. amžiaus sveiki vaikai per dieną su maistu turėtų suvartoti 1200 kcal, 4-6 m. amžiaus – 1500 kcal. Per dieną rekomenduojama valgyti 5-6 kartus“, – pasakoja Ž.Antonova.
 
Kas turėtų būti vaiko racione, vaizdingai parodo mitybos piramidė. Pasak specialistės, svarbu atsižvelgti į penkias maisto produktų grupes. Sudėtinių, lėtai pasisavinamų angliavandenių šaltinis yra kruopos, duona, makaronai ir bulvės. Baltymų gauname iš pieno ir jo produktų (šviežių, raugintų), mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pupelių. Riebalų poreikį patenkina augalinės (įvairūs aliejai, riešutai, sėklos, avokadas) ir gyvūninės (sviestas, grietinė) kilmės produktai.
 
„Ypatingą reikšmę turi skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, tai yra, vaisiai ir daržovės. Faktiniai mitybos tyrimai rodo, jog vaikų racione išlieka šviežių daržovių trūkumas. Ikimokyklinukai valgo nepakankamai šios grupės produktų“, – perspėja Ž.Antonova. Ji priduria, jog vandens poreikį lemia amžius, fizinis aktyvumas, aplinkos temperatūra, o troškulį geriausiai numalšina skysčiai be kalorijų ir pridėtinio cukraus.

---

 
Komentaras
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Alma Kelevišiūtė-Ivanova:

- Dėl nevisavertės, netinkamos mitybos maži vaikai nepriauga svorio, sutrinka jų fizinė ir protinė raida. Jei trūksta raumenų masės, formuojasi netaisyklinga laikysena, o kaip pasekmės pasireiškia nugaros, sąnarių skausmai. Jei vaikystėje neauga kaulų masė, vyresniame amžiuje (nuo 40 m., labiau moterims) padidėja osteoporozės rizika. Šiais laikais retai nustatomi ryškūs, vadovėliuose aprašyti vitaminų trūkumo simptomai. Dažniausiai diagnozuojama vitamino D avitaminozė.
 
Remiantis PSO duomenimis, jo trūksta apie 60-70 proc. vaikų. Būklė pasireiškia energijos stoka, kaulų trapumu, nusilpusiu imunitetu ir dažnomis peršalimo ligomis, nestabilia emocine būkle. Apie 20 proc. vaikų gauna nepakankamai vitamino C. Tuomet būdingas bendras silpnumas, dirglumas, apetito stoka, blogai gyja žaizdos. Reikia pažymėti, jog netinkama, neįvairi mityba nebūtinai reiškia, kad vaikui trūks svorio. Atvirkščiai, jei vartojama daug paprastųjų angliavandenių (bulvių, blynų, makaronų, greito maisto), kūno masė gali viršyti normas, tačiau racionas bus nevisavertis. Viršsvoris ir nutukimas yra pagrindiniai neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, pavyzdžiui, antro tipo diabetas nustatomas vis jaunesniame amžiuje.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!