Neišmoktos karščio pamokos atveda į ligoninę

www.lsveikata.lt
2018-07-25
Lietuvą pasiekiančios tropinių karščių bangos jau nebestebina, tačiau daugybė žmonių dar neįvertina jų pavojaus sveikatai. Orui įkaitus iki +30 ºC gydytojai turi darbo kaip per gripo epidemiją.
Neišmoktos karščio pamokos atveda į ligoninę
Perkaitus saulėje gali apimti silpnumas, pasireikšti lengvas sąmonės netekimas. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar prasidėti viduriavimas. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai gali prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Pacientų srautas patrigubėja
Specialistai įspėja, kad karštis veikia iš lėto, todėl grėsmė sveikatai dažnai išryškėja per vėlai. Labai įkaitus kūnui gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Jei oro temperatūra pasiekia +30ºC, ją sąlygiškai dar galima kentėti, tačiau didesnė nei +34ºC – laikoma ekstremalia, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga.
 
Atplūdus karščio bangoms gydytojams tenka dirbti atsiraitojus rankoves. Štai Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atkreipė dėmesį, kad tokiu metu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientų srautas net patrigubėja – reikia suktis lyg per gripo epidemiją.

 
Pasak skyriaus terapeutės Vitalijos Miliuvienės, daugiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės – ištinka dehidratacija, svaigsta galva, blogėja kraujotaka, gali ištikti infarktas ar insultas. Daugėja ir širdies veiklos sutrikimų, kai dėl karščių pradeda skaudėti širdies plote. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus karštyje vartoja alkoholio.
Karščiui bei saulei taip pat yra jautrūs kūdikiai bei vaikai iki 4 metų amžiaus, turintys antsvorio, žalingų įpročių, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės.
 
Gali ištikti ir koma
Respublikinės Šiaulių ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo anesteziologo-reanimatologo Andriaus Bubliausko pastebėjimu, dažniausias sveikatos sutrikimas karštyje – hipertermija, kai žmogaus temperatūra pakyla per 37,5 ºC. 
 
Neretai pasireiškia ir dehidratacija – intensyvus kūno skysčių praradimas. Žmogui pradeda trūkti elektrolitų, jo organizme prasideda pokyčiai. Labiausiai jautrios karščiui yra kepenys, kardiovaskulinė ir neurologinė sistemos.
 

Perkaitus saulėje gali apimti silpnumas, pasireikšti lengvas sąmonės netekimas. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar prasidėti viduriavimas. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai gali prasidėti traukuliai, ištikti koma. Jeigu žmogui trunka sąmonė, dažnėja pulsas ir kinta kraujospūdis, kyla temperatūra, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
 
Pasak A.Bubliausko, dažnai pavojingus sveikatos sutrikimus sukelia per ilgas buvimas saulėje, ypač daug judant – dirbant ar sportuojant. Kai kūno temperatūra pakyla per 40 ºC, gali ištikti ir šilumos smūgis.
Laukiant medikų pagalbos perkaitusį žmogų reikėtų guldyti į pavėsį ar vėsioje patalpoje, vėsinti drėgnais rankšluosčiais, duoti atsigerti vandens.

 

Verta žinoti
Karščio metu per dieną siūloma išgerti mažiausiai du litrus vandens. Negerkite labai šaltų skysčių. Venkite sunkiai virškinamo maisto, valgykite daugiau vaisių ir daržovių, papildykite druskų bei mineralų atsargas.
 
Apsirenkite šviesiais ir lengvais rūbais, užsidėkite galvos apdangalą. Perkaitimo rizika labai išauga dirbant fizinį darbą saulės atokaitoje, kai oro drėgnumas viršija 70 proc.
 
Automobilyje, kuriame karštis siekia 27 ºC , vairuotojo reakcija sulėtėja 22 proc. nei esant 27 ºC temperatūrai. Saulėtą bei ne itin karštą dieną stovinčiame bei uždarytame automobilyje temperatūra iki 30 ºC gali padidėti vos per 20 min.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

      Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

      Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį &ndas...
      I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

      I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

      „Tėvai atvesti vaiką pas specialistus neretai delsia dėl baimės, kad bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė&ldqu...

      Budinti vaistinė


      Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

      Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

      Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
      Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

      Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

      Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

      razinka


      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

      Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Piliulė nuo vienatvės
      Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės
      Pasiryžę gimdyti? Niekada!
      Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
      Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
      Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

      Naujas numeris