Delsti dėl rožės gydymo iš tiesų nereikėtų. Kadangi kai rožė progresuoja ūmiai, ją sukėlę mikrobai prasiskverbia į gilesnius audinius ir sukelia odos, paodžio, kartais net gilesnių audinių nekrozę ar kraujo užkrėtimą - sepsį. Tokie pacientai dažniausiai patenka į ligoninę. Tuomet kreiptis į dermatologą jau tikrai būna per vėlu.
 
Savigyda užsiimti taip pat nevertėtų. Esama liaudiškų patarimų, pavyzdžiui, paraudusį plotą barstyti ruginiais miltais. Kai kuriais atvejais tai esą padeda. Tačiau kur kas didesnė komplikacijų tikimybė.
 
Net ir gydytos rožės sukėlėjai gali likti ant odos. O susidarius palankioms aplinkybėms vėl suaktyvėti. Pavasarį organizmui trūksta vitaminų, po žiemos kiek pasilpusi imuninė sistema, todėl kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose rašoma, kad šios ligos suaktyvėjimas galimas pavasarį.
 
Penicilinas – receptinis vaistas, tad savigyda juo nėra tinkamas pasirinkimas. Dėl anksčiau išvardytų priežasčių, geriausia šiuo atveju apsilankyti pas specialistą: šeimos gydytoją, infektologą ar dermatologą.
 
Atsako specialistė
Klaipėdos Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė:

- Susirgimų rože padažnėjimo pavasarį praktikoje nepastebėjau. Turbūt dėl to, kad paciento su tokia diagnoze neturėjau jau kokius metus. Sakyčiau, kad dėl to, jog rožė – infekcinė liga. Tad toks pacientas, patekęs pas šeimos gydytoją, dažniausiai siunčiamas pas infektologą.
 Pirmiausia reikia nustatyti ligos sukėlėją. Tad, be abejonių, reikėtų pirmiausia pasirodyti gydytojui. Ne kiekvienas odos paraudimas yra rožė. Daugelis žmonių prisiskaito diagnozių internete. Dar parodo močiutei, o vyresnio amžiaus žmonės, pasitaiko, galvoja, kad daug apie rožę žino ir supranta. Tuomet ir prasideda savigyda. Tačiau iš tiesų reikėtų kreiptis pas šeimos gydytoją. Jeigu reikia, pacientas siunčiamas konsultacijos pas infektologą ar dermatologą.
 Reikėtų žinoti, kad rožei būdingas ne tik paraudimas. Turi būti visi uždegimui būdingi požymiai: odos pabrinkimas, skausmas, temperatūra, funkcijos išnykimas. Kadangi rožė dažniausiai susiformuoja ant kojų, pacientui tampa sunkiau vaikščioti. Rožė gali plačiai išplisti, atsirasti ir pūslių. Tokiais atvejais visuomet skiriama antibiotikų. Liga gydoma ir išgydoma, tačiau iš tiesų – linkusi kartotis. Todėl, kad rože susirgusio paciento imuninė sistema jau yra neatspari tam tikriems mikrobams. Dažniausiai – hemoliziniams streptokokams.
 Bendrai kalbant, rožė – nėra paprasta liga ir ne bet koks antibiotikas gali ją sukėlusius mikrobus užmušti, tad specialisto konsultacija būtina.