Naujųjų emocija – startas veikti
Greta Vanagienė
2020-01-03
Pasibaigus šventėms ateina metas vykdyti pažadus: kas ims sportuoti, keis darbą, mokysis vairuoti ar mes rūkyti. Kodėl daugeliui idant pradėtų veikti reikalingas atspirties taškas, o pokyčių nesiimame čia ir dabar, kalbamės su psichologe Egle Šekšteliene.
Šventėms pasibaigus aplanko slogios nuotaikos, tuštumos jausmas, nusivylimas. Mat stojame akistaton su neįgyvendintais praėjusių metų tikslais.
.jpg)
„Tyrimai rodo, jog tikslus įgyvendina vos dešimtadalis. Už tai geriau turėti vieną tikslą, o ne dešimt“, - pataria psichologė Eglė Šekštelienė.
Esame valdomi emocijų
Nors motyvuoti save galime kasdien, psichologė Eglė Šekštelienė pastebi, jog esame valdomi emocijų.
„Mums keistis yra sudėtinga, nes smegenys mėgsta rutiną ir įpročius. Kad imtumėmės pokyčių, reikia papildomo emocinio užtaiso: gyvenimiškų sukrėtimų, išgyvenimų, simbolių, kurie priverstų keisti elgesį. Nors metų užbaigimas ir naujųjų pradžia viso labo tik data – tai kaip tik ir sukuria papildomą emociją, kurios užtaisas suteikia jėgų veikti“, - aiškina psichologė. Taigi metų pradžioje juntamas sujudimas, aplinkinių kalbos ir dalinimasis metų planais verčia pasitempti ir patiems kibti veikti.
Lydi tuštumos jausmas
Kita vertus, psichologė sako, jog metų pradžios nuotaiką dažnai lydi fenomenas – šventėms pasibaigus aplanko slogios nuotaikos, tuštumos jausmas, nusivylimas. Mat stojame akistaton su neįgyvendintais praėjusių metų tikslais.
„Permąstome, kad per prabėgusius metus neįgyvendinome užsibrėžtų tikslų: nepakeitėme darbo, nenumetėme svorio, neskyrėme kam nors pakankamai dėmesio. Prisimename netektis, o gal nusiviliame, nes nebegirdime savo norų, per darbus apleidžiame hobius, šeimą, draugus. Tai - lyg rodiklis, išryškinantis, ko mums gyvenime trūksta“, - kalba specialistė.
Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnai mums sunku nuspėti, kas mus daro laimingus. Kartais susikoncentruojame ne ties tuo, kuo iš tiesų turėtume.
„Manome, kad numetus svorio būsime pasiekę kalno viršūnę. Ją pasiekus susivokiame, kad tai laimės kasdienybei daugiau nepridėjo“, - sako ji.
Siekime mažiau
E.Šekštelienė sako, kad slogios nuotaikos gaidelė būtų juntama silpniau, jei sugebėtume įvertinti jėgas ir realias galimybes veikti. Mat daugelis metų pradžioje išsikelia pernelyg didelius lūkesčius, kurių neįveikus tenka susidoroti su nusivylimo kartėliu.
„Tyrimai rodo, jog tikslus įgyvendina vos dešimtadalis. Už tai geriau turėti vieną tikslą, o ne dešimt. Taip pat pamėginti jį išskaidyti po mažą žingsnelį: numatykime mintyse jo viziją, o vėliau bandykime įgyvendinti“, - pataria psichologė ir priduria, kad esame nekantrūs. Ši silpnybė dažnai ir pakiša koją prastai psichologinei būsenai metų sandūroje.
Neatidėliokime
Inkaras, kuris gali padėti lengviau pasiekti planų, E.Šekštelienė sako nusiteikimas veikti čia ir dabar. Mat kiekvienas atidėliojimas svarbų tikslą nustumia į nematomus tolius, o susigriebiame, deja, kai jau būna per vėlu.
„Svarbiausia pradėti nuo didžiausio ir sunkiausio darbo. Pasiekus jį, kiti tikslai neatrodys sudėtingai įveikiami“, - pataria specialistė.
Tai įdomu
E.Šekštelienė sako tyrimai rodo, kad 2019-ųjų metų top 10 pažadų sąrašo viršūnėje buvo įvardijama dieta ir sveikesnė mityba (71 proc.). Kiti populiarūs tikslai: daugiau skaityti ar išmokti naujo įgūdžio.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: