- Kuo natūrali kosmetika pranašesnė už įprastą?
- Natūrali kosmetika yra žymiai veiksmingesnė, nes koreguoja problemą ne laikinai, o turi ilgalaikį efektą: stiprina odos savybes, padeda atstatyti sutrikusią pusiausvyrą. Ji neturi šalutinio poveikio, kurį gali turėti ksenobiotikai, t.y. svetimos gyvam organizmui (sintetinės) medžiagos. Augalai yra svarbiausias antioksidantų šaltinis žemėje. Būtent jų antioksidantai saugo odą nuo senėjimo, UV spindulių poveikio, raukšlių, pigmentinių dėmių. Aliejuje (natūraliame, nerafinuotame) nėra jokių nereikalingų priedų: nei konservantų, nei emulsiklių, tik bioaktyvios medžiagos, reikalingos odos ląstelėms. Būdami labai panašūs, nerafinuoti aliejai lengvai maišosi su mūsų odos riebalais, ištirpdo porų kamščius, išvalo, nuramina jautrumą, pagerina odos drėgnį. Nežinau geresnės ir paprastesnės kosmetinės priemonės už aliejų. Su augalais žmogus gyvena jau milijonus metų, su sintetinėmis medžiagomis – vos 100-150. Kaip sintetinės medžiagos gali paveikti mūsų sveikatą, iš tiesų nežino niekas, visi tik konstatuoja vėžio, imuninių ir alerginių ligų augimą.
Kodėl apskritai turėtume naudoti sintetinius surogatus, o ne natūralias medžiagas? Juk dėl natūralaus maisto svarbos niekas nesiginčija. Tik štai, verslams visada parankiau ieškoti pigesnių alternatyvų, sintetinių pakaitalų, todėl ir turime parduotuvėse tai, ką turime: dešras su 40 procentų mėsos, jogurtus iš krakmolo, veido kremus iš vandens, naftos alyvos ir glicerino, gal dar su augalų ekstraktų pėdsakais, kad būtų ką ant etiketės nupiešti.
 
- Kokių pokyčių galima tikėtis pradėjus naudoti natūralią kosmetiką?
- Tai priklauso nuo kosmetikos sudėties. Pirmenybę reikėtų teikti kosmetikai be technologinių priedų. Pavyzdžiui, jei naudosite natūralų kremą su emulsikliais, konservantais, ryškių pokyčių galite ir nepajusti. Didžiausi skirtumai pastebimi naudojant šviežią, nekonservuotą kosmetiką – veido ir kūno kremus, balzamus, aliejus. Konservantai yra viena didžiausių kosmetikos blogybių, nes tos biocidinės medžiagos veikia ir odą, sunaikina natūralią apsauginę odos mikroflorą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (spuogai, jautrumai, sausėjimas). Deja, nekonservuotų kremų naudojimo terminas trumpas – nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, todėl gamintojams parankiau gaminti su konservantais. Apskritai, naudojant natūralią kosmetiką „investuojame“ į ateitį – oda ilgiau išsaugo savo natūralias apsaugines savybes, jaunatviškumą.
 
- Kaip ir kokias odos problemas gali spręsti natūrali kosmetika?
- Visas. Pirmiausia – odos sausėjimo problemą. Natūralūs nerafinuoti aliejai yra puikiausi emolientai, minkštikliai ir drėkikliai. Visgi turime nepamiršti ir išgerti pakankamai vandens kasdien – juk lūpų ir odos sausėjimas yra pirmas dehidratacijos požymis, kurio vien su kosmetika nesutvarkysi. Spuogų problemą. Juos sukelia ir nustekenta odos mikroflora, ir poras kemšantys kremai su emulsikliais bei maskuojančiais pigmentais (BB, CC kremai). Jei pamėgintumėte bent kelias savaites panaudoti aliejus ar emulsijas, kuriose nėra nei emulsiklių nei konservantų, pagerėjimą pamatytumėte netrukus.
 
- O kaip su dekoratyvine kosmetika – ar įmanoma rasti natūralių atitikmenų?
Gamina plati paletė natūralių lūpų dažų, kuriems sukurti naudojami tik iš vaškai, aliejai ir natūralūs pigmentai (ne nano!). Baigiama kurti ir natūralių spalvotų lūpų blizgių paletė.
 
- Net ir geriausi dalykai turi minusų. Kokie natūralios kosmetikos trūkumai?
- Kritiškai mąstantis žmogus, turintis minimalių biologijos ar medicinos žinių, neabejoju, nemato jokių reikšmingų natūralios kosmetikos trūkumų. Trūkumus galima įžvelgti nebent iš eilinio vartotojo bokšto, pavyzdžiui, lyginant galiojimo terminus (kremas gali supelyti kaip supelija duona – natūralios kosmetikos terminas dažnai trumpesnis), tekstūrą, spalvą (natūrali ir atrodo natūraliau, ne plastmasiškai) ar kvapą. Bet šie dalykai yra sunkiai palyginami – kaip šilką ar liną lyginti su poliesteriu.