Komentuoja ekspertas
Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė:
 
Opiausi skauduliai
Miškininkai susiduria su necivilizuoto ir neteisėto žmonių elgesio rezultatais, kuomet šiukšlės į mišką vežamos masiškai. „Ypač skaudu, kai miške atsiduria kenksmingos atliekos, pavyzdžiui, automobilių padangos, įvairių transporto priemonių detalės, statybinės medžiagos. Nors kiekviename Lietuvos mieste yra specialios šiukšlių surinkimo ir utilizavimo vietos, žmonės jas atveža ir nelegaliai palieka miškuose“, – problemas vardina Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. Jis priduria, jog urėdijų darbuotojai valo miškus kiekvieną dieną, o kasmet surenkama apie 200 tonų padangų ir apie 800 tonų buitinių, statybinių atliekų.
 
Didžiausią žalą miškams daro pavieniai šiukšlių išvėžėjai – nelegalią veiklą vykdantys asmenys, kurie šiukšles išveža ne į tam skirtas specialias vietas, o išverčia miškuose ir taip uždirba nešvarius pinigus. Su tokiais veikėjais kovoti yra sudėtingiausia ir šioje srityje bendradarbiaujama su Aplinkos apsaugos departamentu, kurių pareigūnai gali imtis griežtesnių teisinių priemonių, pavyzdžiui, konfiskuoti automobilius.
 
Labiausiai užteršti plotai apie didžiuosius miestus. „Žmonės visur elgiasi panašiai, nors tenka pripažinti, kad aplink sostinę esančiuose miškuose problema yra bene daugiausiai“, – pabrėžia ekspertas. Miškų urėdijų vadovas atkreipia dėmesį, jog šiukšlindami miškuose žmonės labiausiai kenkia patys sau: „Šiukšlės irdamos išskiria kenksmingas medžiagas, kurios patenka į aplinką, todėl šiukšlintojai galiausiai patys jas ir suvartoja. Taip pat miške paliktos šiukšlės tampa gaisrų židiniais.“
 
Visuomenė keičiasi
Pasak V.Kaubrės, gerinant miškų būklę veikia tiek visuomenės švietimas, tiek baudos pažeidėjams. „Kalbant apie nelegalius veikėjus, reikia pasakyti, kad vis dažniau pavyksta juos identifikuoti. Miškuose turime stebėjimo kameras, be to, jie ir patys išsiduoda su šiukšlėmis išmesdami dokumentus, kvitus, čekius, todėl galime atsekti“, – atkleidžia VMU generalinis direktorius. Jis pasakoja, jog pasitaiko atvejų, kai įvykio vietoje pagauti šiukšlintojai išsisukinėja, sako, kad atvyko šiukšles rinkti, o ne išmesti.
 
Vis dėl to miškininkai nestokoja optimizmo. „Jau 22 metus dirbu miškininkystės srityje ir reikia pripažinti, kad visuomenė tapo sąmoningesnė. Žmonės, kurie myli gamtą ir laisvalaikį leidžia miškuose, ne tik nešiukšlina, bet tvarko aplinką. Svarbu, kad miško lankytojai paauklėja vieni kitus, informuoja mus apie pažeidimus“, – pasakoja ekspertas ir džiaugiasi, kad auga atsakinga, puikius įpročius susiformavusi jaunoji karta. Valstybinių miškų urėdijoje veikia net 76 Jaunųjų miško bičiulių būreliai, o augantis narių skaičius parodo, kad vaikams ir jaunimui rūpi miškai. Visuomenės sąmoningumą didina ir įvairios talkos, gražinančios aplinką.   
 
Trečioji akcija
Šiais metais vyko jau trečia akcija „Miško kuopa“, o organizatoriai džiaugiasi rezultatu. „Kasmet susirenka vis daugiau Lietuvos žmonių. „Miško kuopa“ pritraukia gyventojus, bendruomenes, įmones, kurios miško tvarkymą pasirenka kaip būdą komandos formavimui“, – teigia Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius. – Žinoma, „Miško kuopos“ populiarumas dar turi potencialo augti, tačiau Lietuvos visuomenė pamažu supranta, kad svarbu ne tik pasodinti medį, bet ir rūpintis mišku prieš jį pasodinant ar jau pasodinus.“
 
Pernai vykusioje talkoje dalyvavo per 700 talkininkų, surinkta apie 90 tonų įvairių atliekų. „Akcijos tikslas – ne tik iškuopti šiukšles ir padėti išvalyti miškus, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į šiukšlinimo problemą. Turime švarius miestus, kodėl negalėtume turėti švarių miškų? – sako pašnekovas. – Turistai, atvykę į Lietuvą, žavisi tvarkingomis mūsų miestų gatvėmis. Norėtume, kad ir miškai būtų švarūs, į juos kviestume tik pažinti gamtą, ilsėtis.“

---

 
Komentaras
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė:

- Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Netinkamai ardomi ir irdami įvairūs prietaisai bei buitinė technika išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą.
 
Daugelis šiuolaikinių elektronikos prietaisų, įrankių, žaislų veikia su baterijomis, kurių išeikvotų Lietuvoje kasmet susidaro tūkstančiai tonų. Baterijose, ličio jonų baterijose, akumuliatoriuose taip pat yra sunkiųjų metalų ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Negana to, išeikvotos įtrūkusios, sulūžusios ar kitaip mechaniškai pažeistos baterijos gali užsidegti ir sprogti.
 
Rimtų aplinkosauginių problemų gali sukelti netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos (plastikai, gumos, stiklai, užterštos šluostės, padangos, panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai, stabdžių kaladėlės) bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Panaudota ir gamtoje palikta ar išpilta automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes vos vienas litras gali užteršti milijoną litrų vandens.
 
Norint neteršti savo aplinkos, miškų, vandens telkinių, svarbu perduoti visas elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, automobilių remonto atliekas bei eksploatuoti nebetinkamas transporto priemones teisėtiems atliekų tvarkytojams. Tokios įmonės skelbia išsamią informaciją apie save viešai, išduoda atliekų surinkimą įrodančius dokumentus. Reikėtų atkreipti dėmesį į tris požymius, kurie yra būdingi nelegaliai veiklai: pernelyg maža atliekų surinkimo ar išvežimo kaina; atsiskaitymas tik grynaisiais pinigais; atsisakymas/vengimas išduoti atliekų surinkimą įrodančius dokumentus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!