- Kiek mus supanti aplinka yra triukšminga?
- Tiek mūsų darbinėje, tiek laisvalaikio aplinkoje triukšmo yra pakankamai. Visi, net ir atrodo menkiausi, garsai skleidžia triukšmą – ir laikrodis, ir įjungtas televizorius, ir šaldytuvas. Tyrimai rodo, kad penktadalis Europos Sąjungos gyventojų patiria triukšmo lygį, laikomą nepriimtinu sveikatai. Tai susiję tiek su darbinėje aplinkoje patiriamu triukšmu, kai garso intensyvumas viršija leistiną normos ribą, tiek triukšmu laisvalaikio aplinkoje – žalingu ausinukų naudojimu, lankymusi muzikos koncertuose, sporto varžybose.
 
- Pašalinį triukšmą bandydami maskuoti ausinukais tik padarome meškos paslaugą?
- Su šia problema ypač susiduria vaikai, kai klausomasi ausinukų triukšmingoje aplinkoje – sporto klube ar judrioje gatvėje. Tuomet nesąmoningai didiname garsą norėdami užgožti aplinkos triukšmą. Norėdami geriau girdėti garsą turime tiek pagarsinti, kad negirdėtume aplinkos triukšmo, o tai didelė bėda.
 
- Kaip nustatyti, kad leidžiamas garsas per stiprus?
- Pamatuoti ausinukų skleidžiamą garsą nėra paprasta. Daugiau yra bendro pobūdžio taisyklės, pavyzdžiui, būdamas su ausinuku turėtum girdėti šalia kalbantį žmogų, tačiau retai kada taip būna. Lygiai taip pat, jei girdisi, kokia muzika sklinda iš šalia stovinčio žmogaus ausinuko, irgi rodo, kad garsas yra per didelis. Paskutiniaisiais metais Pasaulio sveikatos organizacija yra išleidusi rekomendacines gaires, į kovą su padidėjusiu triukšmo lygiu įsijungia ir telekomunikacijų sąjunga. Pavyzdžiui, netgi planuojama gaminant ausines įmontuoti tam tikras saugos priemones. Viena jų – programa, kuri skaičiuotų grotuvo naudojimo trukmę. Suaugusiems siūloma leisti klausytis muzikos 40 valandų per savaitę 80 decibelų, o vaikams – 75 decibelų stiprumu. Dar viena naujovė – ausinukai turėtų galimybę išsaugoti informaciją, kaip saugiai jais naudojamasi per dieną. Tam tikra programėlė nubrėžtų kreivę, rodančią, kiek, kokiu stiprumu klausomasi muzikos. Netgi kalbama apie garso limito galimybę. Jei klausomasi pernelyg garsiai, muzikos grotuvas net galėtų garsą automatiškai sumažinti.
 
- Neribojant triukšmo klausa gali gerokai suprastėti?
- Reikėtų įsisąmoninti, kad per didelis triukšmas kenkia klausai. Tą reikėtų akcentuoti ir vaikams. Klausos pablogėjimas  atsiranda ne iš karto, pradžioje  pradedame silpniau  girdėti aukštų dažnių garsus, ką žmonės sunkiai pastebi pakenkimo pradžioje. Nuolat veikiant triukšmui, klausos pakenkimas stiprėja, pradedame blogiau girdėti ir vidutinio dažnio garsus, vystosi įvairaus laipsnio prikurtimas. Norėčiau pabrėžti, jog lėtinis triukšmo poveikis pavojingas tuo, jog klausos pažeidimas yra negrįžtamas ir klausa neatsistato net ir nutraukus triukšmo poveikį.
Pirmieji pagrindiniai simptomai, kad klausa nebėra tokia aštri – spengimas ausyse, jų užgulimas. Taip pat gali atsirasti padidėjęs jautrumas įvairiems garsams. Jei išėjus iš triukšmingos aplinkos žmogus jaučia diskomfortą ausyse, spengimą, tai jau gali rodyti pirmuosius klausos pakenkimo požymius. Pajutus tokias klausos problemas reikėtų kreiptis į gydytoją.

---

 
Verta žinoti
Kaip tausoti klausą? Reikia riboti grotuvų, televizoriaus garsą, jų leidimo trukmę, neklausyti ausinukų, kur aplinkoje didelis triukšmas. Neleisti vaikams garsiai klausytis muzikos, neleisti užmigti prie įjungto kompiuterio.
Lankantis sporto renginiuose, muzikos koncertuose reikėtų pasirūpinti garso apsauga – tam yra įvairūs kištukai, ausinės. Taip pat dėvėti klausos prevencines priemones, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe, bendruomenėje (mašinų spūstys, roko koncertai, medžioklė) arba namuose (pjaunant žolę, remontuojantis butą). Ausų prevencinės priemones (kaištukus) galima įsigyti vaistinėse, sporto parduotuvėse arba jos gali būti padarytos pagal užsakymą.
Pirkdami muzikinę aparatūrą, vaikų žaislus, namų apyvokos prietaisus atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso lygius, rinkitės tylesnius modelius, ypač tų, kuriuos dažniausiai naudojate ar naudojamas šalia ausų, pavyzdžiui plaukų džiovintuvas. Renkantis ausines svarbiausia, kad būnant su jomis nebūtų girdėti aplinkos triukšmo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!