„Kraujo centrų laboratorijose vidutiniškai pusei tūkstančio davusiųjų kraujo nustatomi teigiami hepatito C tyrimai, 300 – teigiami hepatito B tyrimai, 100 – teigiami ŽIV tyrimai. Tokį kraują iš karto sunaikiname, o žmogui pranešame apie ligą“, – sako Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas. L.S. jis papasakojo apie netikėtą kraujo donorystės privalumą – nemokamą sveikatos patikrą bei paklausiausias kraujo grupes.
Nors ir lydimi gerų norų, kai kurie donorai persistengia. Specialistai nerekomenduoja aukoti kraujo daugiau nei kelis kartus per metus.
Reikia universalaus kraujo
„Lietuvoje rečiausia kraujo grupė yra ketvirta, dar kitaip įvardijama kaip AB. Tačiau kai kuriuos gali nustebinti, kad būtent šios kraujo grupės kraujo nepritrūksta – nors donorų yra mažai, taip pat mažiau yra ir tokio kraujo tipo pacientų. O didžiausią dalį mūsų gaunamo kraujo sudaro O ir A grupės kraujas“, – pasakojo D.Gutauskas.
Dažniausiai prireikia vieno populiariausių tipų kraujo – jis naudingas, nes yra tinkamas visiems pacientams.
„
Vis dar išlieka didžiausias O RhD neigiamo kraujo tipo poreikis. Šį kraują galima perpilti visų kraujo grupių pacientams. Ir nors šį tipą turi apie 15 procentų žmonių, jo reikia nuolatos. Tokio kraujo rezervuose labiausiai nori nedidelės gydymo įstaigos – prireikus perpilti kraują nereikia važiuoti į Nacionalinį kraujo centrą ir gaišti laiko – kraujo turi po ranka“, – teigė centro direktorius.
Kviečia du kartus per metus
Nors donorai laukiami visus metus, D.Gutauskas itin kviečia dovanoti kraujo vasarą ir žiemą.
„Liepos mėnesį ar ankstyvą rugpjūtį žmonės atostogauja ir jiems nelabai rūpi kraujo donorystė. Miestus palieka studentai, kurie yra didelė kraujo donorų dalis, tada kraujo surenkamumas krenta. Dėl to vykdome mobilias išvykas su kraujobusais ir palapinėmis į įvairius miestelius, kaimus, rengiame šventes, kad galėtume pritraukti daugiau savanorių. Tačiau tai ne visada padeda gauti reikiamą kraujo kiekį, tada reikia kreiptis per žiniasklaidą ir kviesti žmones šiuo būdu“, – pasakojo centro direktorius.
Ypač kraujo pristinga šaltuoju laikotarpiu – praėjus šventėms donorai nebėra tokie entuziastingi. „Antrasis sumažėjimas būna sausio mėnesį, antroje jo pusėje. Žmonės stengiasi padaryti gerus darbus iki Kalėdų. Po to donorai, kurie jau paaukojo kraujo, jo negali duoti du mėnesius, todėl atsiranda štilis. Tačiau šiais metais pavyko prisikviesti daug savanorių, tad dabar turime tokį rezervą, kurio užteks dar ilgam laikui. Vis dėlto tokia situacija nėra dažna – šie metai yra pirmieji per penkerius mano darbo metus, kai mums nereikia prašyti daugiau kraujo“, – džiaugėsi D.Gutauskas.
„Donorystės privalumas yra tai, kad kraujyje esantys eritrocitai išlieka gyvi keturiasdešimt dvi dienas – tai tikrai ilgas laiko tarpas. Todėl jeigu pavyksta paimti daug kraujo prieš Kalėdas, galima tikėtis, kad iki vasario pradžios jo ir nepritrūks. Juolab kad net jeigu donorų sumažėja, jie visiškai nedingsta, todėl vis vien nuolatos papildome savo atsargas“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Nustato ligas
„Savaime suprantama, kad kraujo aukoti negali žmonės, sergantys infekcinėmis, krauju plintančiomis ligomis: sifiliu, ŽIV, hepatitu B. Taip pat žmogus turėtų palaukti bent keturis mėnesius po to, kai pasidarė tatuiruotę. Kraujo aukoti negali neseniai patyrę situacijas, kuriose galėjo įvykti kraujo užkrėtimas, pavyzdžiui, traukiant dantis ar atliekant smulkią operaciją.
Žmogus turi gerai jaustis, jo hemoglobino lygis neturėtų būti žemas. Tiesa, radę per žemą hemoglobino kiekį, donorui skiriame trijų mėnesių geležies papildų kursą ir kviečiame vėliau sugrįžti pasitikrinti, ar situacija pagerėjo, – aiškino D.Gutauskas prisimindamas, kad kartais pasitaiko atvejų, kai donoras nežino, jog serga. – Kasmet randame keletą infekcinių žymenų, Kraujo centrų laboratorijose vidutiniškai pusei tūkstančio davusiųjų kraujo nustatomi teigiami hepatito C tyrimai, 300 – teigiami hepatito B tyrimai, 100 – teigiami ŽIV tyrimai. Tokį kraują iš karto sunaikiname, o žmogui irgi pranešame, tik, žinoma, ne telefonu ar elektroniniu paštu, o pasikvietus asmeniškai. Psichologiškai paruoštas gydytojas jam susako visą informaciją, liepia išsitirti dar kartą ir patvirtinus diagnozę – gydytis.“
Kraujo centro specialistai nustato ne tik ligas – gana greitai galima pastebėti ir netinkamą gyvenimo būdą. „Jei žmogus riebiai valgo, sėsliai gyvena, jo kraujo plazma tampa nebe skaidri, o sutirštėjusi – tarsi su molio priemaišomis, pieno spalvos. Tos kraujo plazmos, aišku, jau nenaudojame. Nereikia išsigąsti, tai nėra kokia nors pasislėpusi liga, tik reakcija į žmogaus gyvenimo būdą. Taip pat nors tokios plazmos neperpilame, vis tiek galime naudoti eritrocitus, jokių problemų dėl to nekyla“, – teigė pašnekovas.
Donorai persistengia
Nors ir lydimi gerų norų, kai kurie donorai, anot D.Gutausko, persistengia. Specialistai nerekomenduoja aukoti kraujo daugiau nei kelis kartus per metus.
„Aišku, yra ir tokių žmonių, kurie aukoja kraujo maksimalų jiems leistiną kiekį. Vyrams leidžiama dovanoti kraujo šešis kartus per metus kas du mėnesius, o moterims – irgi kas du mėnesius, bet keturis kartus per metus. Tačiau reikia prisiminti, kad kraujo donorystė nėra lenktynės, todėl tikrai nerekomenduoju eiti tiek, kiek yra leidžiama. Užtenka mažiau – vyrai galėtų aukoti kraujo keturis kartus per metus, moterys – tris. To visiškai užteks, o jų padaromas darbas bus didžiulis ir svarbus“, – sakė centro direktorius.
Tiesa, donorams siūloma sustoti ne tik dėl rizikos persitempti, bet ir dėl galimų ligų, kurios vos paėmus kraują gali likti nepastebėtos.
„Yra toks žmonių tipas, kurie yra įvardijami kaip „proginiai donorai“. Jie ateina kartą per metus ar kas dvejus. Bet mes prašome donorų, jeigu tik yra noras ir galimybė, pas mus apsilankyti du kartus per metus, kad galėtume išleisti visus kraujo komponentus padarę papildomus tyrimus.
Nors dirbame su geriausia įranga, yra nedidelė tikimybė, kad per „lango periodą“, kai virusas „miega“, net atlikę geriausius tyrimus, galime jo nepastebėti. Todėl svarbu, kad praėjus „lango periodui“ būtų dar kartą patikrintas kraujas ir tik tuomet galėtume jį perpilti pacientams“, – sakė D.Gutauskas.
Tarp kitko
Pasaulyje rečiausia yra rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Ji išskirtinė tuo, kad neturi nė vieno iš 61 Rezus sitemos antigenų, randamų kitose kraujo grupėse. Pasaulyje užregistruota mažiau nei 50 žmonių, kurie turi šios grupės kraują. Būtent todėl ji dar vadinama „auksiniu krauju“. Tokią kraujo grupę nulemia žmogaus genetika.
Tikimybė, kad Lietuvoje atsirastų tokios kraujo grupės poreikis, yra neįtikėtinai maža. Visgi, nepaisant to, Nacionalinis kraujo centras bendradarbiauja su tarptautinėmis kraujo donorystės įstaigas vienijančiomis organizacijomis, pavyzdžiui, tokiomis kaip Europos kraujo aljansas, tad esant poreikiui būtų ieškoma „auksinio kraujo“, siekiant užtikrinti gydymą ir tokią kraujo grupę turinčiam pacientui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: