Skir­tin­gi ti­pai
Kaip skel­bia Aust­ra­li­jos ži­niask­lai­da, gri­pas ša­ly­je pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau nei įpras­ta: li­go­ni­nės bu­vo per­pil­dy­tos, o Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis gri­pu už­si­krė­tu­sių­jų skai­čius iš­au­go net pen­kis kar­tus. Ar toks pat pa­vo­jin­gas vi­ru­sas šie­met gre­sia ir mums?
„Kol kas prog­no­zuo­ti sun­ku. Juk gri­pas tu­ri sa­vo po­ti­pius, nuo ko pri­klau­so ir jo rim­tu­mas. Kaip skel­bia duo­me­nys, Aust­ra­li­jo­je do­mi­na­vo H1 ir H3 gri­po vi­ru­sas. Kas­met vi­ru­sas kei­čia­si ir po­pu­lia­ci­jo­je ga­li cir­ku­liuo­ti skir­tin­ga jo pa­der­mė. Ta­čiau pa­gal tu­ri­mus duo­me­nis yra di­de­lė ti­ki­my­bė, jog Eu­ro­po­je cir­ku­liuos H3 gri­po vi­ru­sas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.
Tie­sa, kaip skel­bia Aust­ra­li­jos duo­me­nys, gri­po se­zo­nas ša­ly­je pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau. Pa­sak spe­cia­lis­to, ga­li bū­ti, kad ir Lie­tu­vo­je nu­tiks tas pats. Tie­sa, tra­di­ciš­kai, iš­sky­rus per­nai, gri­po se­zo­nas Lie­tu­vo­je pra­si­de­da kur kas vė­liau nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Jis pra­si­de­da ei­na­mų­jų me­tų 40 sa­vai­tę ir bai­gia­si ki­tų me­tų 20 sa­vai­tę. Dar įdo­mus fak­tas, jog per­nai Lie­tu­vo­je cir­ku­lia­vo toks pat gri­po vi­ru­sas kaip Tur­ki­jo­je.
 
Ge­riau­sia ap­sau­ga
Dau­ge­lis tur­būt pri­si­me­na per­nai ki­lu­sį są­my­šį dėl gri­po vak­ci­nos. Bu­vo tvir­ti­nan­čių, kad žmo­nės pa­skie­py­ti ne nuo vy­rau­jan­čio gri­po ti­po. Ta­čiau spe­cia­lis­tai sa­ko, jog gri­po vi­ru­sas per sa­vo se­zo­ną ga­li kis­ti. „Svar­bu at­lik­ti ty­ri­mus prieš pra­si­de­dant gri­po se­zo­nui, tai yra da­bar, pa­sie­kus pi­ką - se­zo­no vi­du­ry­je ir pa­bai­go­je. Per­nai vy­ra­vo A ti­po gri­po vi­ru­sas, o B ti­po pa­si­ro­dė tik se­zo­no pa­bai­go­je, pas­ku­ti­niai at­ve­jai fik­suo­ti bir­že­lio mė­ne­sį. To­dėl svars­ty­mai, kas ge­riau - tri­va­len­tė ar ke­tur­va­len­tė vak­ci­na, - ne to­kie svar­būs. Tiks­las, kad žmo­gus bū­tų pa­skie­py­tas tiems me­tams su­kur­ta vak­ci­na. Da­lis vak­ci­no­se esan­čių vi­ru­sų kar­to­ja­si iš anks­tes­nių me­tų. Gri­pas - sun­ki li­ga, pa­vo­jin­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jos. To­dėl re­ko­men­duo­ju vi­siems pa­si­skie­py­ti ne tik nuo gri­po, bet ir nuo pneu­mo­ko­ko, nes bū­tent šios bak­te­ri­jos yra gri­po kom­pli­ka­ci­ja. Skie­pai nuo gri­po yra vie­nas bar­je­ras, skie­pai nuo pneu­mo­ko­ko – ant­ras. Taip pa­sie­kia­mas di­des­nis efek­ty­vu­mas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.
Aust­ra­li­jo­je gri­pas skau­džiau­siai kir­to vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Iš­au­go hos­pi­ta­li­za­ci­jos ir mir­čių skai­čiai. Dar pa­ste­bė­ta, jog vy­ra­vu­sį H3 vi­ru­są sun­kiau „pa­kė­lė“ ser­gan­tie­ji dia­be­tu.
Pa­sak spe­cia­lis­to, kas­met skie­pi­jan­tis at­švie­ži­na­ma imu­no­lo­gi­nė at­min­tis. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms skie­pai bū­ti­ni, nes jų imu­ni­nė sis­te­ma sil­pniau­sia, to­dėl ir gri­pas prie jų pri­kim­ba bjau­riau­siai. Taip pat bū­ti­na pa­si­skie­py­ti nėš­čio­sioms.
 
Ar tik­rai gri­pas?
Ne­re­tai žmo­nės gri­pą su­pai­nio­ja su ŪVKTI (ūmi­nė­mis vi­ru­si­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis). Kaip to iš­veng­ti? Ge­riau­sia at­lik­ti ty­ri­mus ir iš­si­aiš­kin­ti, ar jau­čia­mi simp­to­mai tik­rai reiš­kia gri­pą.
Lie­tu­vo­je yra šei­mos gy­dy­to­jų, ku­rie da­ly­vau­ja epi­de­mio­lo­gi­nė­je prie­žiū­ro­je. Jų pa­cien­tai, ku­rie skun­džia­si per­ša­li­mu, ti­ria­mi dėl gri­po ne­mo­ka­mai. Ta­čiau tai - ne­di­de­lė da­lis žmo­nių. „Kiek­vie­nas pa­ju­tęs per­ša­li­mo simp­to­mus ga­li iš­si­tir­ti, tie­sa, mo­ka­mai. Ga­li­ma at­vyk­ti tie­siai į la­bo­ra­to­ri­ją, tuo­met re­zul­ta­tai pa­cien­tą pa­sie­kia per dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das. Ko­kia ty­ri­mo nau­da? Vi­sų pir­ma mes pa­tys aiš­kiai ži­no­me, kuo žmo­gus su­sir­go, tuo­met aiš­kiau ma­to­me epi­de­mio­lo­gi­nę si­tu­a­ci­ją. Taip pat tiks­liai ži­no­me, koks vi­ru­so ti­pas vy­rau­ja ša­ly­je. O ir žmo­gus, ži­no­da­mas, kuo ser­ga, ga­li kur kas efek­ty­viau gy­dy­tis. Šie­met NVSPL pa­ruo­šė­me ke­lias ty­ri­mų pro­gra­mas, pa­gal ku­rias žmo­gus ga­li iš­si­tir­ti ben­drą or­ga­niz­mo būk­lę, ka­muo­jant pa­si­kar­to­jan­čiam per­ša­li­mui, taip pat ir no­rint nu­sta­ty­ti ar jau­čia­mi simp­to­mai – gri­po“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.
Pa­sak spe­cia­lis­to, kol kas gri­po Lie­tu­vo­je žvel­giant į ty­ri­mus nė­ra. Ta­čiau jo pi­kas daž­niau­siai ša­lį pa­sie­kia 49 sa­vai­tę. „Kas­met at­ei­na vis nau­jas gri­pas, ži­no­ma, su anks­tes­nė­mis jo at­mai­no­mis mes vie­naip ar ki­taip su­si­du­ria­me. To­dėl kal­bant apie imu­ni­te­tą ir ap­sau­gą nuo gri­po svar­biau­sia pa­si­skie­py­ti, o pa­ju­tus pir­mus simp­to­mus iš­si­tir­ti, kad gy­dy­mas bū­tų tiks­lin­gas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius. 

---

 
Koks sukėlėjas?
Gri­po vi­ru­sai pri­klau­so Ort­ho­my­xo­vi­ri­dae šei­mai, ku­ri tu­ri tris gen­tis: In­flu­en­za­vi­rus  A, B ir C.
Gri­po A vi­ru­sas pa­to­ge­niš­kas žmo­nėms, lau­ki­niams ir na­mi­niams van­dens paukš­čiams, žin­duo­liams. Žmo­nių po­pu­lia­ci­jo­je šis vi­ru­so ti­pas su­ke­lia pan­de­mi­jas ir epi­de­mi­jas.
Gri­po B vi­ru­sas plin­ta žmo­nių po­pu­lia­ci­jo­je ir kas ke­le­rius me­tus su­ke­lia epi­de­mi­jas.
Gri­po C vi­ru­sas pa­to­ge­niš­kas žmo­nėms ir kiau­lėms, ta­čiau su­ke­lia tik pa­vie­nius su­sir­gi­mus ir ne­di­de­lius pro­trū­kius. 

---

 
Verta žinoti
Gri­pas – ūmi­nė kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ja, plin­tan­ti oro la­še­li­niu bū­du. Skir­tin­gai nuo ki­tų kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų, gri­pas su­ke­lia ūmią li­gą ir yra pa­vo­jin­gas dėl su­ke­lia­mų kom­pli­ka­ci­jų. Tai vie­na daž­niau­siai epi­de­mi­jo­mis pa­si­reiš­kian­čių li­gų. Kas­met gri­pu su­ser­ga 5-10 pro­cen­tų gy­ven­to­jų. Lie­tu­vo­je, ser­ga­mu­mo gri­pu pa­di­dė­ji­mas ste­bi­mas ru­dens – žie­mos se­zo­nu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!