Australai šių metų gripą pavadino pragarišku. Ko laukti mums ir kaip galima prevenciškai pasiruošti, apie tai kalbamės su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus vedėju Algirdu Griškevičiumi.
Skirtingi tipai
Kaip skelbia Australijos žiniasklaida, gripas šalyje prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta: ligoninės buvo perpildytos, o Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis gripu užsikrėtusiųjų skaičius išaugo net penkis kartus. Ar toks pat pavojingas virusas šiemet gresia ir mums?
„Kol kas prognozuoti sunku. Juk gripas turi savo potipius, nuo ko priklauso ir jo rimtumas. Kaip skelbia duomenys, Australijoje dominavo H1 ir H3 gripo virusas. Kasmet virusas keičiasi ir populiacijoje gali cirkuliuoti skirtinga jo padermė. Tačiau pagal turimus duomenis yra didelė tikimybė, jog Europoje cirkuliuos H3 gripo virusas“, - sako A.Griškevičius.
Tiesa, kaip skelbia Australijos duomenys, gripo sezonas šalyje prasidėjo gerokai anksčiau. Pasak specialisto, gali būti, kad ir Lietuvoje nutiks tas pats. Tiesa, tradiciškai, išskyrus pernai, gripo sezonas Lietuvoje prasideda kur kas vėliau nei kitose Europos šalyse. Jis prasideda einamųjų metų 40 savaitę ir baigiasi kitų metų 20 savaitę. Dar įdomus faktas, jog pernai Lietuvoje cirkuliavo toks pat gripo virusas kaip Turkijoje.
Geriausia apsauga
Daugelis turbūt prisimena pernai kilusį sąmyšį dėl gripo vakcinos. Buvo tvirtinančių, kad žmonės paskiepyti ne nuo vyraujančio gripo tipo. Tačiau specialistai sako, jog gripo virusas per savo sezoną gali kisti. „Svarbu atlikti tyrimus prieš prasidedant gripo sezonui, tai yra dabar, pasiekus piką - sezono viduryje ir pabaigoje. Pernai vyravo A tipo gripo virusas, o B tipo pasirodė tik sezono pabaigoje, paskutiniai atvejai fiksuoti birželio mėnesį. Todėl svarstymai, kas geriau - trivalentė ar keturvalentė vakcina, - ne tokie svarbūs. Tikslas, kad žmogus būtų paskiepytas tiems metams sukurta vakcina. Dalis vakcinose esančių virusų kartojasi iš ankstesnių metų. Gripas - sunki liga, pavojingos ir jos komplikacijos. Todėl rekomenduoju visiems pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo pneumokoko, nes būtent šios bakterijos yra gripo komplikacija. Skiepai nuo gripo yra vienas barjeras, skiepai nuo pneumokoko – antras. Taip pasiekiamas didesnis efektyvumas“, - sako A.Griškevičius.
Australijoje gripas skaudžiausiai kirto vyresnio amžiaus žmonėms. Išaugo hospitalizacijos ir mirčių skaičiai. Dar pastebėta, jog vyravusį H3 virusą sunkiau „pakėlė“ sergantieji diabetu.
Pasak specialisto, kasmet skiepijantis atšviežinama imunologinė atmintis. Vyresnio amžiaus žmonėms skiepai būtini, nes jų imuninė sistema silpniausia, todėl ir gripas prie jų prikimba bjauriausiai. Taip pat būtina pasiskiepyti nėščiosioms.
Ar tikrai gripas?
Neretai žmonės gripą supainioja su ŪVKTI (ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis). Kaip to išvengti? Geriausia atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar jaučiami simptomai tikrai reiškia gripą.
Lietuvoje yra šeimos gydytojų, kurie dalyvauja epidemiologinėje priežiūroje. Jų pacientai, kurie skundžiasi peršalimu, tiriami dėl gripo nemokamai. Tačiau tai - nedidelė dalis žmonių. „Kiekvienas pajutęs peršalimo simptomus gali išsitirti, tiesa, mokamai. Galima atvykti tiesiai į laboratoriją, tuomet rezultatai pacientą pasiekia per dvidešimt keturias valandas. Kokia tyrimo nauda? Visų pirma mes patys aiškiai žinome, kuo žmogus susirgo, tuomet aiškiau matome epidemiologinę situaciją. Taip pat tiksliai žinome, koks viruso tipas vyrauja šalyje. O ir žmogus, žinodamas, kuo serga, gali kur kas efektyviau gydytis. Šiemet NVSPL paruošėme kelias tyrimų programas, pagal kurias žmogus gali išsitirti bendrą organizmo būklę, kamuojant pasikartojančiam peršalimui, taip pat ir norint nustatyti ar jaučiami simptomai – gripo“, - sako A.Griškevičius.
Pasak specialisto, kol kas gripo Lietuvoje žvelgiant į tyrimus nėra. Tačiau jo pikas dažniausiai šalį pasiekia 49 savaitę. „Kasmet ateina vis naujas gripas, žinoma, su ankstesnėmis jo atmainomis mes vienaip ar kitaip susiduriame. Todėl kalbant apie imunitetą ir apsaugą nuo gripo svarbiausia pasiskiepyti, o pajutus pirmus simptomus išsitirti, kad gydymas būtų tikslingas“, - sako A.Griškevičius.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C.
Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas.
Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas.
Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Verta žinoti
Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 procentų gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: