Koks gri­pas puls šie­met?

Evelina Machova
2019-10-31
Aust­ra­lai šių me­tų gri­pą pa­va­di­no pra­ga­riš­ku. Ko lauk­ti mums ir kaip ga­li­ma pre­ven­ciš­kai pa­si­ruoš­ti, apie tai kal­ba­mės su Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos (NVSPL) Kli­ni­ki­nių ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­ju Al­gir­du Griš­ke­vi­čiu­mi.
Koks gri­pas puls šie­met?

Skir­tin­gi ti­pai
Kaip skel­bia Aust­ra­li­jos ži­niask­lai­da, gri­pas ša­ly­je pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau nei įpras­ta: li­go­ni­nės bu­vo per­pil­dy­tos, o Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis gri­pu už­si­krė­tu­sių­jų skai­čius iš­au­go net pen­kis kar­tus. Ar toks pat pa­vo­jin­gas vi­ru­sas šie­met gre­sia ir mums?
„Kol kas prog­no­zuo­ti sun­ku. Juk gri­pas tu­ri sa­vo po­ti­pius, nuo ko pri­klau­so ir jo rim­tu­mas. Kaip skel­bia duo­me­nys, Aust­ra­li­jo­je do­mi­na­vo H1 ir H3 gri­po vi­ru­sas. Kas­met vi­ru­sas kei­čia­si ir po­pu­lia­ci­jo­je ga­li cir­ku­liuo­ti skir­tin­ga jo pa­der­mė. Ta­čiau pa­gal tu­ri­mus duo­me­nis yra di­de­lė ti­ki­my­bė, jog Eu­ro­po­je cir­ku­liuos H3 gri­po vi­ru­sas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.
Tie­sa, kaip skel­bia Aust­ra­li­jos duo­me­nys, gri­po se­zo­nas ša­ly­je pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau. Pa­sak spe­cia­lis­to, ga­li bū­ti, kad ir Lie­tu­vo­je nu­tiks tas pats. Tie­sa, tra­di­ciš­kai, iš­sky­rus per­nai, gri­po se­zo­nas Lie­tu­vo­je pra­si­de­da kur kas vė­liau nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Jis pra­si­de­da ei­na­mų­jų me­tų 40 sa­vai­tę ir bai­gia­si ki­tų me­tų 20 sa­vai­tę. Dar įdo­mus fak­tas, jog per­nai Lie­tu­vo­je cir­ku­lia­vo toks pat gri­po vi­ru­sas kaip Tur­ki­jo­je.

 
Ge­riau­sia ap­sau­ga
Dau­ge­lis tur­būt pri­si­me­na per­nai ki­lu­sį są­my­šį dėl gri­po vak­ci­nos. Bu­vo tvir­ti­nan­čių, kad žmo­nės pa­skie­py­ti ne nuo vy­rau­jan­čio gri­po ti­po. Ta­čiau spe­cia­lis­tai sa­ko, jog gri­po vi­ru­sas per sa­vo se­zo­ną ga­li kis­ti. „Svar­bu at­lik­ti ty­ri­mus prieš pra­si­de­dant gri­po se­zo­nui, tai yra da­bar, pa­sie­kus pi­ką - se­zo­no vi­du­ry­je ir pa­bai­go­je. Per­nai vy­ra­vo A ti­po gri­po vi­ru­sas, o B ti­po pa­si­ro­dė tik se­zo­no pa­bai­go­je, pas­ku­ti­niai at­ve­jai fik­suo­ti bir­že­lio mė­ne­sį. To­dėl svars­ty­mai, kas ge­riau - tri­va­len­tė ar ke­tur­va­len­tė vak­ci­na, - ne to­kie svar­būs. Tiks­las, kad žmo­gus bū­tų pa­skie­py­tas tiems me­tams su­kur­ta vak­ci­na. Da­lis vak­ci­no­se esan­čių vi­ru­sų kar­to­ja­si iš anks­tes­nių me­tų. Gri­pas - sun­ki li­ga, pa­vo­jin­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jos. To­dėl re­ko­men­duo­ju vi­siems pa­si­skie­py­ti ne tik nuo gri­po, bet ir nuo pneu­mo­ko­ko, nes bū­tent šios bak­te­ri­jos yra gri­po kom­pli­ka­ci­ja. Skie­pai nuo gri­po yra vie­nas bar­je­ras, skie­pai nuo pneu­mo­ko­ko – ant­ras. Taip pa­sie­kia­mas di­des­nis efek­ty­vu­mas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.
Aust­ra­li­jo­je gri­pas skau­džiau­siai kir­to vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Iš­au­go hos­pi­ta­li­za­ci­jos ir mir­čių skai­čiai. Dar pa­ste­bė­ta, jog vy­ra­vu­sį H3 vi­ru­są sun­kiau „pa­kė­lė“ ser­gan­tie­ji dia­be­tu.
Pa­sak spe­cia­lis­to, kas­met skie­pi­jan­tis at­švie­ži­na­ma imu­no­lo­gi­nė at­min­tis. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms skie­pai bū­ti­ni, nes jų imu­ni­nė sis­te­ma sil­pniau­sia, to­dėl ir gri­pas prie jų pri­kim­ba bjau­riau­siai. Taip pat bū­ti­na pa­si­skie­py­ti nėš­čio­sioms.
 
Ar tik­rai gri­pas?
Ne­re­tai žmo­nės gri­pą su­pai­nio­ja su ŪVKTI (ūmi­nė­mis vi­ru­si­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis). Kaip to iš­veng­ti? Ge­riau­sia at­lik­ti ty­ri­mus ir iš­si­aiš­kin­ti, ar jau­čia­mi simp­to­mai tik­rai reiš­kia gri­pą.
Lie­tu­vo­je yra šei­mos gy­dy­to­jų, ku­rie da­ly­vau­ja epi­de­mio­lo­gi­nė­je prie­žiū­ro­je. Jų pa­cien­tai, ku­rie skun­džia­si per­ša­li­mu, ti­ria­mi dėl gri­po ne­mo­ka­mai. Ta­čiau tai - ne­di­de­lė da­lis žmo­nių. „Kiek­vie­nas pa­ju­tęs per­ša­li­mo simp­to­mus ga­li iš­si­tir­ti, tie­sa, mo­ka­mai. Ga­li­ma at­vyk­ti tie­siai į la­bo­ra­to­ri­ją, tuo­met re­zul­ta­tai pa­cien­tą pa­sie­kia per dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das. Ko­kia ty­ri­mo nau­da? Vi­sų pir­ma mes pa­tys aiš­kiai ži­no­me, kuo žmo­gus su­sir­go, tuo­met aiš­kiau ma­to­me epi­de­mio­lo­gi­nę si­tu­a­ci­ją. Taip pat tiks­liai ži­no­me, koks vi­ru­so ti­pas vy­rau­ja ša­ly­je. O ir žmo­gus, ži­no­da­mas, kuo ser­ga, ga­li kur kas efek­ty­viau gy­dy­tis. Šie­met NVSPL pa­ruo­šė­me ke­lias ty­ri­mų pro­gra­mas, pa­gal ku­rias žmo­gus ga­li iš­si­tir­ti ben­drą or­ga­niz­mo būk­lę, ka­muo­jant pa­si­kar­to­jan­čiam per­ša­li­mui, taip pat ir no­rint nu­sta­ty­ti ar jau­čia­mi simp­to­mai – gri­po“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius.

Pa­sak spe­cia­lis­to, kol kas gri­po Lie­tu­vo­je žvel­giant į ty­ri­mus nė­ra. Ta­čiau jo pi­kas daž­niau­siai ša­lį pa­sie­kia 49 sa­vai­tę. „Kas­met at­ei­na vis nau­jas gri­pas, ži­no­ma, su anks­tes­nė­mis jo at­mai­no­mis mes vie­naip ar ki­taip su­si­du­ria­me. To­dėl kal­bant apie imu­ni­te­tą ir ap­sau­gą nuo gri­po svar­biau­sia pa­si­skie­py­ti, o pa­ju­tus pir­mus simp­to­mus iš­si­tir­ti, kad gy­dy­mas bū­tų tiks­lin­gas“, - sa­ko A.Griš­ke­vi­čius. 

 
Koks sukėlėjas?
Gri­po vi­ru­sai pri­klau­so Ort­ho­my­xo­vi­ri­dae šei­mai, ku­ri tu­ri tris gen­tis: In­flu­en­za­vi­rus  A, B ir C.
Gri­po A vi­ru­sas pa­to­ge­niš­kas žmo­nėms, lau­ki­niams ir na­mi­niams van­dens paukš­čiams, žin­duo­liams. Žmo­nių po­pu­lia­ci­jo­je šis vi­ru­so ti­pas su­ke­lia pan­de­mi­jas ir epi­de­mi­jas.

Gri­po B vi­ru­sas plin­ta žmo­nių po­pu­lia­ci­jo­je ir kas ke­le­rius me­tus su­ke­lia epi­de­mi­jas.
Gri­po C vi­ru­sas pa­to­ge­niš­kas žmo­nėms ir kiau­lėms, ta­čiau su­ke­lia tik pa­vie­nius su­sir­gi­mus ir ne­di­de­lius pro­trū­kius. 

 
Verta žinoti
Gri­pas – ūmi­nė kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ja, plin­tan­ti oro la­še­li­niu bū­du. Skir­tin­gai nuo ki­tų kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų, gri­pas su­ke­lia ūmią li­gą ir yra pa­vo­jin­gas dėl su­ke­lia­mų kom­pli­ka­ci­jų. Tai vie­na daž­niau­siai epi­de­mi­jo­mis pa­si­reiš­kian­čių li­gų. Kas­met gri­pu su­ser­ga 5-10 pro­cen­tų gy­ven­to­jų. Lie­tu­vo­je, ser­ga­mu­mo gri­pu pa­di­dė­ji­mas ste­bi­mas ru­dens – žie­mos se­zo­nu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris