Karantino atradimai
Giedrė Montvilaitė
2021-02-15
Karantinas - suvaržymų lydimas laikotarpis - ne tik uždarė namuose, bet ir, kaip daugelis sako, atvėrė duris naujoms galimybėms. Apie teigiamus pokyčius, kuriuos jis atnešė, pasakoja sveikatos psichologė, psichoterapeutė Ieva Vasionyte.
Karantinas, pasak psichologų, puiki proga nebaigtiems reikalams užbaigti. O jų, pasirodo, žmonės turi nemažai. Neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog žmonės vidutiniškai turi apie 15 pradėtų, bet neužbaigtų darbų, pavyzdžiui, kalbos mokymasis ar buto remontas.
Sveikatos psichologė, psichoterapeutė Ieva Vasionytė (E.Kurausko nuotr.)
:
Dabar geriausias laikas...
Karantinas paskatino persvarstyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Idant pavyktų ne tik dirbti namuose, bet ir susitvarkyti, pasirūpinti šeima bei skirti laiko laisvalaikiui, reikėjo rasti būdą, kaip viską suderinti. Tai pareikalavo savidisciplinos. Kai šalia nebeliko kolegų ar darbdavio, kuris bet kada gali užsukti į tavo kabinetą, pasidomėti, ką veiki, tenka mokytis pačiam save disciplinuoti.
Paklausta, kaip geriausiai dabar galime išnaudoti laiką „po užraktu“, I.Vasionytė pataria – jį galime skirti savirefleksijai (mąstymui apie save). Pagalvoti ir nuspręsti, o kur dabar gyvenime stoviu aš, kiek man tai patinka, ką veikiu, ką ir kaip norėčiau bei galėčiau pakeisti. Svarbu mokytis atskirti, kas nuo mūsų priklauso ir kas nepriklauso. „Mes gal ir negalime pagreitinti karantino pabaigos, bet galime susitelkti, pavyzdžiui, į laiką su šeima ar hobius“, - sako psichologė psichoterapeutė.
„Karantinas – puiki proga nebaigtiems reikalams užbaigti“, - įsitikinusi pašnekovė. O jų, pasirodo, žmonės turi nemažai. I.Vasionytė dalijasi, kad neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog žmonės vidutiniškai turi apie 15 pradėtų, bet neužbaigtų darbų. Į juos įeina ir apsilankymas pas odontologą, ir tam tikrų kambarių įrengimas ar nebaigta mokytis kalba.
Ateities planavimas – ką darysime po karantino – gali padėti išsivaduoti iš streso. „Kai turime ko laukti, esamas laikas, nors ir ne visai komfortiškomis sąlygomis, yra lengviau išgyvenamas“, - tikina I.Vasionytė. Todėl tie, kurie šiandien registruojasi, pavyzdžiui, apsilankyti grožio salone po dviejų mėnesių gali jaustis jau tam tikra prasme savimi pasirūpinę ir dėl to ramesni. Tačiau, psichologė pažymi, kad reikėtų turėti minty, jog planus gali tekti dar šiek tiek nukelti. Šiek tiek. Nes net ir sunkiausi laikai galiausiai praeina.
Išeiti ne vien dėl vaikščiojimo
Sporto klubams vis dar liekant uždarytiems, fizinė veikla vis tiek įmanoma. Namie arba lauke. I.Vasionytė kviečia kasdieną skirti laiko pasivaikščiojimui. O šis gali būti ne tik puiki priežastis ištrūkti iš keturių sienų kambario, bet ir pamatyti ar išgirsti ką nors naujo. Juk vaikštant galima klausytis dominančių tinklalaidžių arba audioknygų.
„Būna, klientai skundžiasi. Sako, atsibodo vaikščioti tais pačiais keliais“, - dalijasi psichologė. Tuo besiskundžiantiems ji pataria išnaudoti tai, ką siūlo interneto platybės. Jame galima rasti įvairiausių maršrutų pėstiesiems. Čia gali pagelbėti tokios psichologės minimos svetainės kaip „Neakivaizdinis Vilnius“ arba tokios aplikacijos išmaniesiems telefonams kaip „Walk15“.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: