Nors organizmą nuodijančių kancerogenų sąrašo viršūnėje raudonuoja rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, užteršto oro aplinka, vis dėlto kancerogenų apstu ir ant mūsų kasdienio stalo.
Daugiausiai kancerogenų susidaro, kai aukštoje temperatūroje yra kepama riebi mėsa, o tirpstantys ir lašantys riebalai dar labiau padidina kepimo temperatūrą.
Kalbamės su VUL Santaros klinikų dietologe Juste Parnarauskiene, kaip atpažinti kancerogenais užnuodytą maistą ir kaip organizmui šiuos neutralizuoti.
- Kas yra kancerogenai ir kaip jie susidaro?
- Kancerogenai yra medžiagos, kurios gali sukelti vėžinių ląstelių susidarymą. Maiste kancerogenai susidaro netinkamai jį paruošiant – pavyzdžiui mėsą kaitinant pernelyg dideliame karštyje. Daugiausiai šių medžiagų susidaro, kai aukštoje temperatūroje yra kepama riebi mėsa, o tirpstantys ir lašantys riebalai dar labiau padidina kepimo temperatūrą. Taigi kepant riebią kiaulieną ar jautieną grilyje ant atviros liepsnos, kancerogeninių medžiagų susidarys daugiau nei kepant liesą paukštieną.
- Kokią įtaką žmogaus sveikatai daro tokio maisto vartojimas?
- Kancerogenai vartojami didesniais kiekiais, gali lemti pakitimus genetinėje ląstelių informacijoje, tai yra mutacijas ir vėžinių ląstelių susidarymą.
- Kaip padėti virškinimo sistemai užvalgius kancerogenų pilno maisto?
- Maisto produktuose yra medžiagų, kurios veikia priešingai nei kancerogenai, tai yra jos slopina ląstelių pažeidimų susidarymą. Tai yra antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminai C, A ir E, karotenoidai, selenas, cinkas. Taigi norint gauti kuo įvairesnių medžiagų, reikia valgyti įvairiaspalves daržoves.
Garnyrui būtų vertinga patiekti didesnį kiekį skaidulų turinčio maisto: pilno grūdo miltų duonos gaminiai, laukiniai ar rudieji ryžiai, bulvės su lupena, ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai, žirneliai, lęšiai). Juose esančio netirpios skaidulos praeina visą žarnyną nesuvirškintos, sujungia žarnyne esančias medžiagas, tarp jų ir kancerogenus taip juos pašalinamas.
Be to skaidulos pagreitina žarnyno veiklą, tai yra žarnyno spindyje esančios kancerogeninės medžiagos trumpiau veikia žarnos sienelės ląsteles.
Taip pat reikia nepamiršti ir pakankamai išgerti vandens. Nesant dideliems karščiams – šešios aštuonios stiklinės, o jei oro temperatūra yra didesnė tai gali reikti ir dešimt stiklinių vandens.
Verta žinoti
Dažniausiai maistas gamtoje ruošiamas šiltuoju metų laiku, todėl labai svarbu laikytis bendrų maisto saugojimo taisyklių, kad būtų sumažintas per maistą plintančių infekcijų pavojus. Jei maistas bus tiekimas šaltas, vadinasi jį reikia laikyti šaltai – šaldytuve, šaltkrepšyje su ledukais, iki pat patiekimo. Jei maistas bus tiekiamas šiltas, iki pat patiekimo jis turi būti laikomas šiltai.
Taip pat reiktų vengti blogai termiškai apdorotos mėsos, nes esant didesnei oro temperatūrai bakterijos labiau dauginasi.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: