Griežtos normos nėra

„Nėra griežtų skaičių, kiek reikėtų suvartoti pieno produktų per parą. Atsižvelgiant į daugumą rekomendacijų, orientacinis kiekis galėtų būti pusė litro pieno (ar jo produktų – varškės, jogurto, sūrio ir kt.) per parą. Taigi ta papildoma stiklinė, t.y. 200 mililitrų pieno galbūt nebūtų didelė blogybė“, – naujas rekomendacijas vertino Vaikų ligoninės VUL Santaros klinikų filialo gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

 
Jo manymu, apskritai kiekvieną dieną gauti pieno produktų normalu, tačiau nėra būtina, jų galima vartoti ir kas antrą dieną. „Jei jau vaikas suvalgo jogurto, varškės, tai gal to pieno ir nebereikėtų. Bet jei negavo tą dieną kitų pieno produktų, puikiai gali tikti ir jo stiklinė. Juo labiau kad ne visi mėgsta jogurtą, kefyrą“, – sakė gydytojas.
 
Visgi būtent pastaruosius produktus vietoj gryno pieno V.Urbonas patarė vartoti antsvorio turintiems vaikams: „Tada yra svarbu riboti sočiuosius riebalus. Rinktis kefyrą arba jogurtą (be priedų, nebent su natūraliais vaisiais) dėl tos pačios priežasties reikėtų ir suaugusiesiems.“
Pašnekovas pridūrė, kad apskritai gerti pieną naudinga ne tik dėl gaunamų vertingų medžiagų, bet ir dėl to, jog, didelė tikimybė, po to vaikui nesinorės kitų, mitybiniu atžvilgiu daug prastesnių, gėrimų – sulčių, gazuotų gėrimų ir pan.
 
Liesas ar riebus?
Dažnai rūpestį mamoms keliantis klausimas: kokį pieną – riebų ar liesesnį – reikėtų siūlyti vaikui? „Pagal Europos vaikų gastroenterologijos draugijos rekomendacijas, iki trejų metų amžiaus pieno riebumas nėra ribojamas, natūraliai jis gali siekti 3,5 proc. Vis dėlto Amerikoje, kur daug nutukusių vaikų, pieno riebumas neribojamas jau tik iki dvejų metų. Nuo trejų metų, manau, užtektų ir 2,5 procento riebumo produkto. Tačiau vieno procento riebumas vaikams jau būtų per mažas, nes augantis organizmas visgi turi gauti sočiųjų riebalų. Aišku, tai galioja sveikiems, nenutukusiems vaikams“, – komentavo specialistas.
Vis dėlto gastroenterologas pabrėžė, jog labiau nei pieno riebumu reikėtų rūpintis jo kokybe: „Juk jo ir kainos gali vos ne euru skirtis, taigi, nors produktas atrodo tokio paties riebumo, jų kokybė greičiausiai nevienoda.“
 
Jei vaikas alergiškas
Ką daryti tiems vaikams, kurie alergiški karvės pienui arba netoleruoja laktozės? V.Urbonas sakė didelės problemos čia neįžvelgiantis. „Taip, alergiškų karvės pienui vaikų daugėja, tačiau dažniausiai šis negalavimas vargina iki dvejų trejų metų amžiaus, vėliau paprastai tai išaugama. Aišku, tokiu atveju išrašomos rekomendacija laikytis dietos be karvės pieno produktų ir daugelis ugdymo įstaigų to prisižiūri.
 
Jei vaikas ne alergiškas pienui, bet netoleruoja laktozės, galima duoti belaktozių pieno, jogurto ir kitų produktų arba jų išvis atsisakyti. Specialiai tiekti pieno produktus be laktozės į ugdymo įstaigas būtų brangoka. Tai būtų daug pinigų atsieinanti, bet mažai naudos duodanti investicija. Tokio pieno tėvai gali duoti ir namuose, o gal jo vaikas išvis nenorės“, – pastebėjo pašnekovas ir pridūrė, kad laktozės netoleravimas tarp vaikų nėra didelė problema, nuo to kenčia kokie 5–10 procentų. Savo ruožtu tokių suaugusiųjų yra net iki 30 proc.
 
Papildai – ne panacėja 
Svarstymą alergiškiems vaikams vietoj pieno duoti kalcio papildus V.Urbonas vertina be didelio entuziazmo. „Jei vaikas nevartoja pieno, nėra griežtai rekomenduojama skirti kalcio papildus. Aišku, viskas individualu, yra būklių, kada tai reikalinga. Maitinančioms mamos tą visada patariame. Tačiau jei vaikas valgo įvairų maistą, kalcio gauna ne vien iš pieno, šios maistinės medžiagos turi lapinės daržovės, žuvis ir jos produktai“, – kalbėjo gydytojas.
Kartu jis pabrėžė, kad kalcio papildai tikro pieno nepakeis, nes jis – ne tik kalcio, bet ir kitų medžiagų – mineralų, vitaminų, gerųjų baltymų – šaltinis: „Pieno, kaip ir kiaušinio, baltymai – naudingiausi gamtoje sukurti baltymai. Tai daug kartų vertingesnis produktas nei augaliniai, grūdiniai ar mėsos baltymai.“
 
Tvirtina fizinis aktyvumas
Nors kalcis, vitaminas D turi neabejotiną reikšmę kaulų sveikatai, svarbiausia vieta, anot gastroenterologo, tenka fiziniam krūviui. „Jei jo bus pakankamai, kaulų tankis bus geras, kaulai bus tvirti visą gyvenimą. Jeigu bus mažai judama vaikystėje, vyresniame amžiuje, sulaukus 50–60 metų, prasidės kaulų lūžinėjimai. Iš esmės kaulų tvirtumas yra užprogramuojamas vaikystėje ir suaugus to pakeisti nelabai įmanoma“, – pabrėžė V.Urbonas.

---

 
Verta žinoti
Jei vaikas auga gerai, kaulai tvirtėja, papildomai vartoti kalcio papildus nerekomenduojama.
Kad kalcis būtų tinkamai pasisavintas, kartu būtina gauti pakankamai vitamino D. Anot gydytojo, ši vasara tam buvo itin palanki. Vis dėlto, jei intensyviai naudoti kremai nuo saulės, tai irgi nėra garantas, kad vitamino D atsargos papildytos pakankamai, mat šios apsauginės priemonės blokuoja šio vitamino odoje gamybą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!