Karantinas mus privertė ne tik pakeisti požiūrį į tradicinius pasimatymus, kai susitinkama akis į akį, bet ir į online pažintis. Kaip virtualių pasimatymų industrija prisitaiko prie pakitusių gyvenimo sąlygų?
Pastebima, kad karantinas keičia ir virtualių pasimatymų pobūdį. Vis daugiau žmonių pažintį pradeda nuo vaizdo skambučio.
Greitieji pasimatymai
Kai karantinas jau diktavo mums gyvenimo taisykles, pažinčių programėlė „Tinder“ įdiegė naują opciją, skirtą bendrauti su tais, su kuriais mūsų nebesieja teritorinis artumas. Tai iš esmės pakeitė iki tol buvusią pažinčių koncepciją, kai žmogaus ieškota artimiausiuose rajonuose, idant susitikti galima būtų kaip įmanoma greičiau.
Whitney Wolfe, programėlių „Tinder“ ir „Bumble“ įkūrėja, tik prasidėjus karantinui kreipdamasi į klientus ragino: „Prašau, susitikinėkite tik
online.“
Tad kaip gi nuo šiol keisis romantinių pažinčių ir pasimatymų virtualus laukas? Panašu, kad pandemija, keičianti daugelį mūsų gyvenimo sferų, neaplenks ir širdies reikalų. Pažinčių portalai jau ima
online organizuoti kol kas tik įprastame gyvenime vykusius „speed daiting“ (greituosius pasimatymus).
Viena iš San Franciske įsikūrusios pažinčių ir socialinių tinklų tarnybos „Coffee Meets Bagel“ įkūrėjų Dawoon Kang pasakoja, kad jie pradėjo organizuoti virtualius susitikimus 10-15 žmonių. Realiu laiku jie trumpai pabendrauja ir iš karto gali nuspręsti, ar yra tarp dalyvių tas, su kuriuo norėtųsi tęsti bendravimą. Apie tai reikia pranešti moderatoriui ir šis jums duos patikusio žmogaus kontaktus, tiesa, jeigu simpatija abipusė.
Vietoj susirašinėjimo – vaizdo pokalbiai
Beje, pastebima, kad karantinas keičia ir virtualių pasimatymų pobūdį. Dar neseniai su potencialiu partneriu iki pirmojo realaus susitikimo buvo įprasta susirašinėti, taip pat siųsti atidžiai atrinktas nuotraukas. Paskambinti vaizdo skambučiu iki realios pažinties mažai kas ryždavosi. Buvome linkę susitikti kavinėje, kur manėme besijausiantys gerokai drąsiau nei prieš kamerą. Dabar gi vis daugiau žmonių pažintį pradeda nuo vaizdo skambučio.
Zoom konferencijos ir draugiški pasisėdėjimai naudojant įvairias programėles daro šį bendravimo būdą vis natūralesnį ir nepastebimai mažina įtampą, kuri anksčiau trukdė vaizdo susitikimams su nepažįstamaisiais.
„Mūsų naudotojai pamažu ima vertinti opciją, kuri anksčiau juos gąsdino, - pastebi D.Kang. – Dabar ji vadinama „vibe check“ – suderinamumo testu, kuris leidžia žmonėms pajusti, ar tarp jų atsitiko tai, ką anksčiau vadinome chemija. O pajusti tai išties gali tik bendraudamas, nes ilgas susirašinėjimas kartais suteikia klaidingą artumo jausmą, kuris dūžta vos potencialūs partneriai susitinka gyvai.“
Taigi nuo šiol virtualių pasimatymų programėlių kūrėjai ragina mus ne susirašinėti ar siųsti vienas kitam fotografijas, o iš karto pasikalbėti internetu.
D.Kang mano, kad ši funkcija ima dominuoti ir kitose pažinčių programėlėse, nes žmonės tiesiog pavargo nuo realybės neatitinkančių asmenukių. Pokalbyje, kad ir
online režimu, daugiau nuoširdumo.
„Iš pradžių daugelis gana skeptiškai buvo nusiteikę vaizdo pokalbių su išsirinktu kandidatu atžvilgiu, nes esame įpratę kontroliuoti, kaip atrodome. Žmonės manė, kad jie neatrodo taip gerai kaip nuotraukose, - pasakoja Wh.Wolfe. – Tačiau buvo priversti pasinaudoti vaizdo pokalbiais, mat kas žino, kiek karantino sąlygomis dar teks laukti realaus pasimatymo.“
Vaizdo pokalbiai pasirodė daug sąžiningesnis būdas pažinti pašnekovą.
Liza, viena pažinčių programėlės naudotojų, pripažįsta, jog anksčiau kaži ar būtų sutikusi kalbėtis su nepažįstamu žmogumi, kol jo nematė gyvai. Tačiau gyvendama karantino sąlygomis pripažino tokio bendravimo privalumus. „Tai, kad esu namų aplinkoje, man suteikia pasitikėjimo, - pasakoja mergina. – Nutariau būti savimi: nesidažau, apsirengiu patogiai. Taigi pašnekovas mato mane tokią, kokia esu. Galiu kalbėtis gurkšnodama vyną, sėdėdama ant mėgstamos sofos ir jaučiuosi komfortabiliai. Jeigu patiksiu potencialiam partneriui per daug nesistengdama, greičiausiai ir realiame gyvenime vienas kito nenuvilsime.“
Komentuoti: