Kai šuo atlieka signalizacijos funkciją

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-01-19
„Jeigu jau reikia saugoti teritoriją, įsigykite specialius įrenginius. Gyvūnas neturėtų atlikti signalizacijos ar vaizdo kameros funkcijos“, – tokią žinutę siunčia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Pastebima, kad visuomenei vis dar trūksta empatijos gyvūnams bei įgūdžių tinkamai pasirūpinti augintiniais, ypač šaltuoju metų laiku.
Kai šuo atlieka signalizacijos funkciją
Nors būda ir prie jos pririštas keturkojis dar ką tik buvo įprastas vaizdas bet kurioje kaimo vietovėje, situacija šalyje pamažu keičiasi. Prieš porą mėnesių įsigaliojęs VMVT draudimas veisėjams laikyti šunis nuolat pririštus, paskatino visuomenę apie šią atgyvenusią gyvūnų laikymo praktiką kalbėti aktyviau.

Stiprinti imunitetą
Tiek šaltos, tiek permainingos žiemos smarkiai atsiliepia lauke ir namuose laikomų augintinių sveikatai. Jauni ir vyresnio amžiaus šunys jautriau reaguoja į oro pokyčius, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina stiprinti gyvūnų imunitetą. „Skatinkite fizinį augintinio aktyvumą. Ruošiantis pasivaikščiojimams, šalčiui jautresnius šunis patartina aprengti specialiais, kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią dengiančiais drabužėliais. Pasivaikščiojimų metu stebėkite, ar ant augintinio letenų nesusidaro kieti sniego kamuoliukai, galintys nutrinti pėdutes iki žaizdų. Druska ir kitos cheminės medžiagos, žiemą naudojamos sniegui ir ledui tirpdyti, gali dirginti augintinio pėdų pagalvėles, todėl po pasivaikščiojimo reikia nuvalyti letenas drėgnu rankšluosčiu“, – pasakoja VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.
 
Augintinius rekomenduojama maitinti sočiau, kaloringesniu maistu, tačiau atsižvelgiant į gyvūno dydį bei svorį, kailio ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. „Dažniau prižiūrėkite gyvūno dubenį su vandeniu. Pilkite šiltą – taip ilgiau neužšals. Svarbu suteikti augintiniui nuolatinę prieigą prie šviežio vandens bei maisto“, – sako specialistė.

 
Pasitarus su veterinaru, įprastą augintinio maisto racioną patariama papildyti vitaminu C, E, omega-3 rūgštimis ir probiotikais.
Gyvūno imunitetui naudingas ir augintinio kailio glostymas, kasymas. „Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad masažo terapija gyvūnams mažina depresiją, baimę ir nerimą, skausmą bei stresą. Augintiniai, kuriems taikoma ši praktika, pasižymi geresne nuotaika, motyvacija ir elgesiu“, – teigia A.Prielgauskaitė.
 
Kenčia laikomi lauke
Žiemą VMVT sulaukia pranešimų apie šaltį ir nepriežiūrą kenčiančius gyvūnus, todėl atkreipia dėmesį, kaip pasirūpinti jų aplinka šaltuoju sezonu. „Būda yra pagrindinė vieta, kur gyvūnas slepiasi nuo lietaus, vėjo ir šalčio, todėl ji turi būti tinkamai paruošta šalčiams: apačia turi būti pakelta nuo žemės, kad šaltis bei drėgmė nesismelktų tiesiai į būdos dugną. Svarbu, kad būdos sienos ir stogas būtų neperpučiami ir neperlijami, o būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, čiužinys… Svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, kad paklotas būdos viduje nesusigulėtų, nesudrėktų ar nesusistumtų į vieną būdos kampą. Būda turėtų stovėti užuovėjoje“, – patarimais dalijasi VMVT atstovė.
 

Vis dėlto svarbiausias žingsnis, rūpinantis gyvūnu, anot gyvūnų gerovės ekspertų, yra atsisakyti praktikos rišti augintinį prie grandinės. Asociacijos „Keturkojo viltis“ vadovė Roberta Bernatavičiūtė teigia, kad prie būdos rišami šunys žalojami ne tik fiziologiškai, bet ir psichologiškai: „Įsirėžusi grandinė pažeidžia šunelių odą, kailį, kai kada grandinės dalis būna netgi įaugusi į šuns kaklą. Turėdami ribotą vaikščiojimo trajektoriją, gyvūnai įpranta suktis ratu, tad pasivaikščiojimo metu jie negali eiti tiesiai, vedant reikia nuolat permesti pavadėlį tai į vieną, tai į kitą ranką. Akivaizdu, kad šunys sutrikę.“

 
Atgyventa praktika
Nors būda ir prie jos pririštas keturkojis dar ką tik buvo įprastas vaizdas bet kurioje kaimo vietovėje, situacija šalyje pamažu keičiasi. Prieš porą mėnesių įsigaliojęs VMVT draudimas veisėjams laikyti šunis nuolat pririštus, paskatino visuomenę apie šią atgyvenusią gyvūnų laikymo praktiką kalbėti aktyviau.
 

„Sako, kad šunys lauke rišami, jog saugotų teritoriją. Na, tai prasilenkia su realybe: jeigu šuo pririštas prie grandinės, kaip jis gali apsaugoti? Jis net pats negali apsisaugoti. Jeigu jau reikia saugoti teritoriją nuo galimai pavojingų asmenų, įsigykite specialius įrenginius. Gyvūnas neturėtų atlikti signalizacijos ar vaizdo kameros funkcijos“, – įsitikinusi VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė.
 
Tarnybos inspektoriai kaip pagrindinę netinkamo rūpinimosi gyvūnais priežastį įvardija elementarių žinių apie gyvūnų poreikius trūkumą. „Paaiškinus, suteikus informacijos, daugelis situacijų pasikeičia. Kitais atvejais gyvūnų nepriežiūrą lemia empatijos stoka, o ši problema taip paprastai neišsisprendžia. Todėl nepailsdami skleidžiame žinutę, kad rišti šunis prie būdos – jau atgyventa praktika. Laikas keisti požiūrį. Pastebėjau, kad daugiau pritarimo sulaukiame iš jaunų žmonių“, – teigia G.Mockevičienė.
 
Draudimas rišti šunis galioja 15-oje Europos Sąjungos valstybių narių. Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Slovėnijoje, Danijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje šunį galima pririšti tik laikinai, kol savininkas, pavyzdžiui, lankosi prekybos centre. Kitose šalyse draudimai taip pat galioja su tam tikromis išlygomis. „Kad būtų įgyvendintas draudimas Lietuvos gyventojams rišti gyvūnus prie grandinės, reikia keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Iniciatyva jau yra pradėta“, – sako VMVT specialistė.

 
Voljeras – ne alternatyva?
VMVT atliktos 86 gyvūnų globos įstaigų apklausos apie šunų rišimą prie būdos duomenimis, daugiau nei pusė šių įstaigų šunų pririštų prie grandinės nelaiko, tokio gyvūnų laikymo būdo nepalaiko ir netgi nedovanoja šunų asmenims, ketinantiems laikyti augintinius tokiomis sąlygomis.
 
„Mūsų organizacija šunelius laiko vidaus ir lauko voljeruose. Šunų prie grandinių nerišame. Kita vertus, kai kuriais atvejais voljeras gali padaryti dar didesnę žalą. Iš vienos sodybos išgelbėjome Vidurio Azijos aviganį, kuris nuo 2015 metų buvo laikomas uždarame, purviname voljere, nevedžiojamas. Jam buvo nustatyta raumenų atrofija, jis vos paėjo, visas liesas, nagai peraugę. Būklė buvo kritinė. Vaistais ir papildais bandome jį gydyti, jau pradeda bėgioti, stiprėja“, – pasakoja Roberta Bernatavičiūtė.
 
VMVT specialistų nuomone, voljeras gali būti naudojamas kaip alternatyva rišti gyvūną, tačiau jis turi būti pakankamai erdvus, visuomet tvarkingas ir prižiūrimas. Su gyvūnu turėtų būti nuolat bendraujama, vaikščiojama.
„Vis dėlto geriausia, kai gyvūnas laikomas šalia žmogaus – gyvenamajame būste. Taip šeimininkui lengviau pastebėti šunelio emocijas, jo poreikius ir sveikatos problemas“, – teigia R.Bernatavičiūtė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

      L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

      „Jei jus pradėjo varginti sąnarių skausmai, siūlyčiau patiems ilgai nesigydyti, o kreiptis į specialistus. Skausmą sukelianč...
      Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

      Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

      „Turėjau aiškų tikslą – pamatyti savo vaiką ir jį užauginti. Gal todėl ir noras išgyventi, ir jėgos buvo...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Melanomą gydys sergančiojo ląstelėmis

      Melanoma sergantiems pacientams sužibo nauja viltis. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA – angl.) patvirtino naują agresyviausios odos vėžio formos gydymo metodą. Mokslininkų teigimu, šis FDA sprendimas atneš naudos ir gydant kitas vėžines ligas.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?
      Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės
      Henrikas Vaitiekūnas Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės

      Naujas numeris