Gegužė, birželis jaunimui dažnai kelia sukelia neigiamus jausmus, nes šis gražus vėlyvo pavasario, vasaros pradžios laikas asocijuojasi tik su vienu – egzaminais, žinių patikrinimais. O kur nežinomybė, ten ir nerimas, stresas. Galbūt tai išgyventi bus lengviau, jei pasiruošite psichologiškai.
Egzaminams besiruošiantiems jaunuoliams psichologai pataria reikiamus atlikti darbus sužymėti raudonai, geltonai ir žaliai. Raudoni yra būtini ir skubūs. Geltoni gali būti atliekami šiek tiek vėliau ar padaryti esant tam tikroms sąlygoms. Žalieji gali būti atliekami tik esant būtinybei, pavyzdžiui, papildomos literatūros perskaitymas, siekiant gilesnio išmanymo.
Nerimo priežastys
Artėjant egzaminams dažnas jaunuolis ima nerimauti. Pasak Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologės Svetlanos Misevičienės, nerimo priežastys gali būti įvairios: žema mokymosi motyvacija, mokymosi ir planavimo įgūdžių stoka, dideli lūkesčiai iš aplinkinių, noras konkuruoti su bendraamžiais, būti geresniu nei kiti ar nei pats praeityje.
.jpg)
„Stresas yra natūrali organizmo reakcija į laukiantį iššūkį. Svarbiau kitas momentas – ar šis jausmas žmogų motyvuoja stengtis labiau ar, deja, skatinti atsitraukti ir apskritai nieko nedaryti. Noras atsitraukti dažnai kyla iš siekio išvengti nesėkmės, t.y. atrodo, kad geriau nedaryti nieko, nei „susimauti“ negavus maksimalaus įvertinimo“, - sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Svetlana Misevičienė.
Raudona, geltona, žalia
Esant begalybei susipynusių minčių ir jausmų, sunku realiai įvertinti situaciją ir pradėti veikti. „Aiškiai susidėliokite prioritetus, mokymosi planą suderinkite su dienotvarke, t.y. raskite laiko kiekvieną dieną nors mažam žingsniui pirmyn. Mažos pergalės motyvuoja didelėms. Plane turi atsirasti trijų rūšių darbai: raudoni, geltoni ir žali. Raudoni darbai yra būtini ir skubūs. Geltoni darbai gali būti atliekami šiek tiek vėliau ar padaryti esant tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, gauti mokytojos ar dėstytojos patarimą iš anksto su ja suderintu laiku. Žalieji darbai gali būti atliekami tik esant būtinybei, pavyzdžiui, papildomos literatūros perskaitymas, siekiant gilesnio išmanymo“, – siūlo S.Misevičienė.
Psichologė pataria, kad darant tvarką tarp minčių, nepamiršti lūkesčių, t.y. aiškiai įvardinkite sau, kokio rezultato iš kiekvieno laikomo egzamino tikitės, ką galite ir turite padaryti, jei siekiate trokštamo rezultato.
Darykite pertraukėles
Dėmesio koncentraciją pavyksta išlaikyti ne taip ir ilgai, tad būtinai darykite pertraukėles mokymosi proceso metu maždaug kas 45 minutes. Poilsiui skirkite 5-15 min. Per tą laiką geriausia užsiimti aktyvia fizine veikla, pavyzdžiui, suplaukite indus, padarykite mankštą, pavedžiokite šunį. Fizinis aktyvumas pagerina atmintį ir padeda smegenims veikti produktyviau. Tyrėjai yra nustatę, kad muzika pozityviai veikia žmogų, padeda atsipalaiduoti, tad pertraukos metu galite pasiklausyti mėgstamos muzikos.
Daugiau miegokite
Miegas padeda išmoktą informaciją įsisavinti ir įsiminti ilgam, t.y. patalpina ją į ilgalaikės atminties „lentynas“. Be to, išsimiegojusio žmogaus dėmesio koncentracija yra žymiai geresnė! Nesimokykite naktį, nes nemiga ne tik nepadeda įsiminti didesnio kiekio informacijos, bet ir egzamino metu prailgina užduočių atlikimo laiką.
Išmaniuosius naudokite teisingai
Naršant internete, tikrinant savo ar draugų profilius, plepant su draugais išmaniųjų prietaisų pagalba nepastebimai pralekia ne viena valanda per parą. Internete ir programėlių parduotuvėse gausu programėlių padedančių riboti šiuos pomėgius ir primenančių, kokių tikslų šiai dienai esate nusimatę.
Bendraukite gyvai ir dažniau atsipalaiduokite
Nesvarbu, esate kompanijos siela ar vienišius, pirmiausia esate žmogus. O žmonės kasdien patiria krūvą neigiamų (ir teigiamų) jausmų. Kaupti jų nepatartina, o konstruktyviai išlieti ir valdyti – būtina. Dažniau eikite pasivaikščioti, išmėginkite jogą ir meditaciją, giliai kvėpuokite streso metu, visuomet turėkite po ranka šalto vandens buteliuką ir žmogų kontaktų sąraše, kuriam galėtumėte pasipasakoti (tinka ir dienoraštis).
Tarp kitko
Moksliška įrodyta, kad bananai ir juodasis šokoladas suteikia žmogui laimės jausmą (skatina serotonino gamybą), padeda išvengti depresijos ir melancholijos. Juodasis šokoladas veikia atpalaiduojančiai, kovoja su streso hormonu kortizoliu.
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: