Atsako specialistė
Gydytoja nefrologė Gintarė Martynaitienė:

Reikia atlikti tyrimus
- Pavasarį mūsų imunitetas yra nusilpęs, organizmas stokoja vitaminų, kitų elementų, oras labai nepastovus. Todėl peršalti yra labai lengva. O tai – vienas pagrindinių šlapimo pūslės uždegimo (cistito) rizikos veiksnių. Dėl anatominių savybių ši liga žymiai dažniau užklumpa moteris, vyrams dažniau diagnozuojamas prostatitas.
 
Pagrindiniai ligos simptomai – dažnas, skausmingas šlapinimasis. Kartais ligos pradžioje aiškių simptomų gali ir nebūti, pacientas gali jausti visai nežymų perštėjimą, dažniausiai nekarščiuojama. Kai simptomai nėra ryškūs, gydymą galima pradėti nuo homeopatinių priemonių – vartoti daugiau skysčių, gerti šlapimo takus dezinfekuojančias arbatas: tiks spanguolės, bruknės, meškauogės, petražolės, specialūs žolinių mišinių. Galima rinktis ir šių augalų sintetinius preparatus tablečių pavidalu.
 
Tačiau jei po dienos ar dviejų situacija negerėja, simptomai tik paryškėjo, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks šlapimo, bendrą kraujo, jei reikia, C-reaktyvinio baltymo tyrimus ir, jei uždegimas nėra komplikuotas – nėra organinės šlapimo takų patologijos ar obstrukcijos, imunosupresijos, nėštumo ar kitų ligą sunkinančių aplinkybių, ūminį cistitą padės išgydyti paskirdamas dažniausiai efektyvų antibakterinį gydymą.
 
Jeigu po trijų dienų antibakterinio cistito gydymo nejaučiamas joks pagerėjimas, vertėtų pagalvoti ir apie papildomų tyrimų – echoskopijos, šlapimo pasėlio – atlikimą. Apskritai būtų idealu, jei šeimos gydytojai visiems cistito kliniką jaučiantiems pacientams visada turėtų galimybę atlikti tiek bendrą šlapimo, tiek jo pasėlio tyrimus. Tai leistų tiksliausiai parinkti gydymą. Tačiau dažniausiai šeimos gydytojui tenka apsiriboti tik bendru šlapimo tyrimu.
 
Būtų idealu, jei šeimos gydytojai visiems cistito kliniką jaučiantiems pacientams turėtų galimybę atlikti tiek bendrą šlapimo, tiek jo pasėlio tyrimus. Tai leistų tiksliausiai parinkti gydymą. Tačiau dažniausiai tenka apsiriboti tik bendru šlapimo tyrimu.
Ieškant priežasties, kodėl gydymas nesėkmingas, gali prireikti ir nefrologo ar urologo konsultacijos.
 
Kada žolelių jau nepakaks
Jei cistitu susergama tik vieną kartą gyvenime ir jį išgydžius liga nebesikartoja, tai – vadinamasis ūmus cistitas. Kai uždegimas pasikartoja dažnai, stebimi 1–3 jo epizodai per pusmetį, tai trunka keletą metų, liga gali komplikuotis į lėtinį cistitą. Jam diagnozuoti būtini papildomi tyrimai – echoskopija. Ji parodo kitus lėtinės ligos simptomus – šlapimo pūslės sienelės sustorėjimą.
 
Lėtinis cistitas gali susiformuoti dėl paskirto netinkamo gydymo – nepakankamos trukmės ar netinkamai parinkto antibakterinio vaisto, per mažos dozės. Be to, daliai pacientų, kurie yra gulėję ligoninėje, turėję intervencijų į šlapimo pūslę, cistitą gali sukelti ne įprasta bakterija – E coli žarnyno lazdelė, bet atsparesni įprastiems vaistams mikrobai. Dėl šios priežasties ir yra tikslinga  kartu su šlapimo tyrimu atlikti ir šlapimo pasėlį.
 
Nesėkmingą cistito gydymą gali lemti anatominės organų patologijos ar kitos šlapimo sistemos ligos (inkstų, šlapimo pūslės akmenligė), turėtos operacijos, jei buvo įvestas kateteris. Dėl silpnesnio imuniteto šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis diabetu, onkologinėmis ligomis sergantiems, transplantuotiems žmonėms.
 
Minėtos pacientės atveju pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nesėkmingo cistito gydymo priežastis, sužinoti daugiau ligos aplinkybių, kreiptis konsultacijos į nefrologą ar urologą. Žolinius preparatus šiuo atveju tikrai galima naudoti, tačiau tai – daugiau tik pagalbinė priemonė.

---

 
Verta žinoti
Esant stipriam uždegimui sergantysis kartais gali šlapintis net su krauju.
Laiku neišgydytas cistitas gali komplikuotis į daug rimtesnę ligą – inkstų uždegimą, tada jaučiami ir kiti simptomai – juosmens skausmas, vargina aukšta temperatūra, kartais net pykinimas ar vėmimas.