Kad užsiimtų seksu moteris turi mylėti, vyras – nebūtinai?
www.lsveikata.lt
2018-01-05
Tai vienas labiausiai paplitusių stereotipų apie seksualumą. Jį portale psychologies.ru aptaria seksologas psichoanalitikas Alainas Herilis ir seksologė psichiatrė Mirelė Boniebrale.
Moteriai nebūtinai mylėti vyrą, tačiau ji turi jausti, kad yra jam įdomi, svarbi – žodžiu, kad ji jam egzistuoja.
„Kartais mane apima toks geismas, kad tiesiog nesugebu savęs kontroliuoti, o po to jaučiuosi toks tuščias. Seksas – tai energija. Aistra gali mus užvaldyti. Partneriai jaudina vienas kitą, geismas stiprėja, pasitenkinimas taip pat, tačiau aš tiksliai žinau, kokia pabaiga manęs laukia, - tai tuštumos jausmas, įtarimas, kad aš taip ir neišgyvenau kažko tikro...“
Kirilas, 28 m.
Seksologas psichoanalitikas Alainas Herilis:
- Jeigu kalbėtume apie moteris, šiandien situacija kinta. Daug amžių moteriškas auklėjimas rėmėsi tuo, jog dailiosios lyties atstovėms seksualiniai kontaktai, kurie nėra meilės išraiška, buvo tiesiog neįmanomi. Tačiau praktikoje aš, kaip gydytojas, matau, kad šiuolaikinės moterys seksualine prasme yra daug laisvesnės, kai leidžiasi į nuotykius, nei gyvendamos santuokoje, kur joms labiau rūpi partnerio jausmai.
Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad apie seksą šiuo atveju kalbu kaip apie fizinį pratimą: moterys visuomet santykiams suteikia emocijų, tegul ir labai trumpam. O dauguma vyrų man prisipažįsta: jeigu jų moteris lovoje darytų tą arba tą, tai juos trikdytų. Akivaizdu, tokie vyrai už santuokos ribų gyvena daug laisvesnį ir įvairesnį seksualinį gyvenimą.
Seksologė psichiatrė Mirelė Boniebrale:
- Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad pirmoji seksualinė patirtis 80 proc. merginų buvo su mylimu žmogumi. O štai 80 proc. jaunuolių pirmą kartą seksu užsiėmė, kad patenkintų smalsumą. Taigi šiame amžiaus tarpsnyje nuomonė, jog moterims, idant užsiimtų seksu, reikia mylėti partnerį, o vyrams – nebūtinai, galima sakyti, yra teisinga.
Vyresniame amžiuje vyrai, kurių Edipo kompleksas (bet koks švelnumas pasąmonėje asocijuojasi su mamos įvaizdžiu) yra itin stiprus, ir toliau skiria „tikrus jausmus“ bei erotiką. Jie išlieka įkalinti prieštaringų „mamos“ ir „kekšės“ įvaizdžių. Švari ir purvina, skaistuolė ir paleistuvė – natūralu, kad tokie prieštaravimai nepadeda skleistis poros santykiams.
Tik dirbdami su savimi vyrai gali įveikti šį prieštaravimą. Kartais jie net pernelyg įsitraukia į šį darbą.
Moterims gi viskas priklauso, galima sakyti, nuo žiežirbos, kuri įsižiebia susitikus dviems žmonėms: kuo kokybiškesni bus santykiai, tuo daugiau šansų, kad jos seksualumas išsiskleis. Nebūtinai tai turi būti meilė: įdomus bendravimas, neapsimestinis dėmesys – kartais to pakanka, kad gimtų geismas. Moteriai nebūtinai mylėti vyrą, tačiau ji turi jausti, kad yra jam įdomi, svarbi – žodžiu, kad ji jam egzistuoja.
Komentuoti: