Imunoprofilaktikos svarba
Praėjusį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ rengtoje nuotolinėje paskaitoje „Saugiausios kelionės be infekcinių susirgimų“, visuomenės sveikatos specialistė, infekcinių ligų specialistė, lektorė Monika Korbutienė supažindino su infekcinių ligų paplitimu, atkreipė dėmesį į būtinas prevencijos priemones atostogų laikotarpiu.
 
„Vykstant į kai kuriuos kraštus, kad būtų išvengta sunkių užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama pasiskiepyti arba profilaktiškai pradėti vartoti vaistus. Norint išvengti maliarijos yra rekomenduojama pradėti profilaktiškai vartoti geriamus vaistus. Kadangi pasiskiepijus pakankamas imunitetas susidaro po tam tikro laiko, į gydymo įstaigą reiktų kreiptis ne vėliau kaip prieš keturias šešias savaites iki kelionės pradžios“, – pataria Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Korbutienė.
 
Taikyti imunoprofilaktiką ji rekomenduoja atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius: į kurią šalį yra keliaujama, kokiomis sąlygomis bus gyvenama toje šalyje, taip pat ir kelionės trukmę, tikslą bei keliaujančio žmogaus sveikatos būklę, amžių, ankstesnius profilaktinius skiepijimus.
 
Prieš atostogas – būtini skiepai
M.Korbutienė pabrėžia, jog vykstant į Afrikos ar Pietų Amerikos šalis, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, (geltonąja karštlige) būtina pasiskiepyti nuo šios ligos.
Paskutinės minutės „pasiūlymo“ nelaukite, kadangi pakankamas imunitetas kaip jau minėta, pasiskiepijus susidaro po tam tikro laiko. Vykstant į kelionę, kurioje nėra galimybių laikytis higienos reikalavimų, „Vilnius sveikiau“ lektorė rekomenduoja skiepytis nuo vidurių šiltinės, hepatitų A ir B.
 
„Kai vykstama į kelionę tam tikrų infekcijų epideminiu periodu, rekomenduojama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos (vykstant į Afriką, Saudo Arabiją); gripo (asmenims, priklausantiems rizikos grupei); erkinio encefalito pavasario – ankstyvo rudens periodu (vykstant į Austriją, Čekiją, Vengriją, Baltijos šalis, Rusiją). Kai yra tikimybė, kad kelionėje geli tekti turėti kontaktų su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės“, – aiškina M.Korbutienė.
 
Daugumos skiepų sukelto imuniteto trukmė yra dešimt metų. Praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija (skiepytis pakartotinai). Laiku atlikta revakcinacija, pasak lektorės, apsaugo nuo daugelio pasaulyje paplitusių ligų: stabligės, kokliušo, tymų, difterijos. Specialistė primena, kad nuo minėtų ligų skiepijama dar kūdikystėje, taip pat ir paauglystės metais. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Vertėtų žinoti, kad kai kuriose Azijos ir Afrikos šalyse žmonės vis dar serga ir poliomielitu.
 
M.Korbutienė pataria daugiau informacijos apie konkrečiose šalyse rekomenduojamas vakcinas ieškoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje, adresu: https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams.
 
Būtina atlikti „namų darbus“
Kelionių sezonui įsivažiuojant, M.Korbutienė vardija patarimus, kaip nesusirgti arba jau susirgus, kuo greičiau pasveikti: „Prieš keliaujant svarbu pasidomėti apie toje šalyje, į kurią vykstate, plintančiomis infekcijomis. Kuo didesnį žinių bagažą turime, tuo didesnė tikimybė, kad būsime apsaugoti nuo infekcinių ligų ir kelionės laikas bus kokybiškesnis.“
 
Specialistės teigimu, žmogui susirgus viduriavimu, pirmiausia jis yra gydomas antibakteriniais vaistais, patariama profilaktiškai vartoti gerųjų bakterijų. Taip pat svarbu atkurti skysčių balansą ir laukti – laikas yra svarbus, reikalinga ramybė ir poilsis.
 
Kelionėse grėsmę kelia ir infekcijos, perduodamos krauju. „Užsikrečiama netiesiogiai: per adatas, skutimosi, manikiūro priemones ir pan. Dažniausia infekcija – hepatitas B, kuris pažiedžia kepenis (sukelia uždegimą, cirozę, gali komplikuotis į vėžį); hepatitas C; ŽIV; AIDS (paskutinė ŽIV stadija).
 
Apsisaugojimas: vengti tiesioginio kontakto su krauju arba kūno skysčiais, nesidalinti švirkštais, adatomis, grožio procedūrų priemonėmis (naudoti sterilius įrankius), saugotis lytinio akto metu, nesidalinti dantų šepetėliais plaukų skutimosi priemonėmis. Teikiant pirmąją pagalbą visada dėvėti pirštines.
 
Pasak specialistės, norint išvengti gyvūnų platinamų ligų (paukščių gripo, pasiutligės) gali padėti šios prevencinės priemonės: kontakto su sergančiais gyvūnais vengimas, rankų po kontakto su bet kokiu gyvūnu plovimas, termiškai neapdorotos mėsos nevartojimas.

---

 
Verta žinoti
„Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistė nurodo nespecifines profilaktikos priemones ir pagrindines taisykles, galinčias apsaugoti nuo infekcijos:
Vengti kontaktų su sergančiaisiais žmonėmis.
Naudoti vabzdžius atbaidančias priemones.
Visada ir visur plauti ir dezinfekuoti rankas.
Laikytis higienos, švaros.
Gerti tik švarų ar virintą vandenį, vengti vandens iš čiaupo, taip pat ir valantis dantis naudoti švarų vandenį.
Vengti gėrimų su ledukais (sužinoti iš kur gauti ledukai).
Vartoti patikimus ir kokybiškus maisto produktus, geriausiai – tik termiškai apdorotą maistą (pvz., negerti nepasterizuoto pieno).
Plauti vaisius švariu vandeniu ( ne iš čiaupo), nuplovus vengti liesti vaisiaus žievę pirštais.
Valgyti iš vienkartinių indų.
Susirgus likti namie ir neplatinti užkrato.
Lytinio akto metu labai svarbu naudoti apsaugos priemones, geriausiai – savo, įvežtines.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!