Kai ateina laikas nutraukti vieną motinystės etapą - maitinimą krūtimi, neretai sutrinka ne tik vaikai, bet ir mamos. Anot vaikų psichologės, raidos terapeutės Mildos Karklytės-Palevičienės, susidoroti su kylančiais jausmais padeda šeimos susitelkimas – čia tėčio vaidmuo taip pat itin svarbus.
Nors žindymas iš tiesų padeda sukurti glaudų ryšį, jis sveika ne tik fiziologiškai, bet ir emociškai. Vis dėlto yra ir kitų būdų, kaip tą ryšį užmegzti. Kūno lytėjimas, sūpavimas, mylavimas, šnekinimas, neverbalinis kalbėjimas, žaidimai, mamos balsas ar tiesiog būvimas šalia.
- Dažnai girdime mamų nuogąstavimus, esą bus labai sunku nutraukti žindymą. Atrodo, kad didesnį stresą atėjus metui atsisakyti krūties patiria motina, o ne vaikas. Kas psichologiškai kenčia labiau?
- Kai ateina laikas naujiems pasikeitimams – išleisti vaiką į darželį, mokyklą - mamai dažnai būna labai sunku. Tačiau kuo ji ramiau priima natūralius pasikeitimus, raidos etapus ar situacijas, kurių išvengti negalime, tuo lengviau būna visiems. Dažnai tėvai savo reakcija, neverbaline kalba, emocijomis įprasmina situaciją, su kuria susiduriama. Jei vaikui kyla stresas ir tuo pat metu jis mato stresuojančius tėvus, pasąmonė suvokia, kad situacija iš tiesų sudėtinga. Ir atvirkščiai, matydamas ramiai nusiteikusius suaugusius, mažylis suvokia, kad pasaulis yra saugus, niekas negriūna. Bendras emocinis fonas, namų aplinka, jei vaikas mato dirglią mamą, piktą tėtį, sukels daugiau nerimo. Taigi stiprios tėvų, senelių ar kitų artimųjų reakcijos nepadeda vaikui ramiai priimti pasikeitimų.
Kita vertus, atžalos asmenybė taip pat lemia naujų pasikeitimų sėkmę – vieni labiau prieraišesni, jautresni, kiti sugeba lengviau adaptuotis.
- Tėvo vaidmuo, atrodo, nemažiau svarbus kalbant apie žindymo nutraukimą.
- Nors nuo pat gimimo tėčio indėlis į šeimą būna kitoks, jo reikšmė vienodai svarbi padedant kurti gerą aplinką, o svarbiausia gerą savijautą mamai. To nereikėtų priimti kaip tėvo tarnystės, tačiau dabar nuo mamos savijautos priklauso, kaip jausis kūdikis. Jei tėtis atliepia į mamos emocijas, padeda jai susitvarkyti, leidžia pailsėti, ramiai jaučiasi visa šeima. Jei mamoms būna sunku emociškai, visada siūloma trumpam išeiti nurimti, „pravėdinti smegenis“, o vaiką palikti su tėčiu.
- Girdime istorijų, kad mamos maitina vaikus ir iki penkerių metų. Ar tai vaiko sprendimas, mamos apsisprendimas, ar šeimos nesugebėjimas pereiti į kitą vaiko raidos etapą?
- Nereikėtų vertinti kategoriškai, tačiau, mažamečiam vaikui sunku pasirinkti pačiam, jei dar nežino kitų alternatyvų, taigi atsakomybė šiuo atveju tenka tėvam - greičiausiai tai būna mamos ar tėčio sprendimas.
- Kodėl pasitaiko mamų kurios teigia, kad žindymas jas vargina, neteikia džiaugsmo?
- Dažnu atveju tokioms mamos žindymas kelia per daug stiprių emocijų, jos yra per daug jautrios. Veikiausia tokios mamos turi asmeninę istoriją, galbūt buvęs ne visai geras ryšys su mama, praeities traumos, išgyvenimai. Tokie skauduliai gali būti sąmoningai nesuvokiami, o jaučiami pasąmoningai, todėl mama gali būti šaltesnio temperamento. Nenorą žindyti gali lemti ir prastesnė fizinė sveikata, nepatenkinti baziniai fiziologiniai poreikiai, tokie kaip miegas, įprastas maistas, kurio galbūt tenka atsisakyti žindant. Gali būti, kad mama per daug jautriai žiūri į vaiko mitybą, išgyvena, kad pieno gali nepakakti ar jis yra prastas. Štai pasiūlius vaikui mišinuko, atrodo, viskas aišku: buteliukas tuščias, vadinasi, vaikas sotus.
- Dėl kokių priežasčių mamos jaučia įtampą atėjus laikui nutraukti žindymą? Kokius klausimus dažniausiai užduoda?
- Pirmasis klausimas dažniausiai būna, ar tai nesutraumuos vaiko. Pastaruoju metu daug šnekama apie pozityvią tėvystę, todėl nueinama ir į kraštutinumus – bet kokie vaiko jausmai kelia didelę baimę, ar tai nebus trauma. Reikėtų atskirti, kas yra natūralūs išgyvenimai. Natūralu, kad žindymo nutraukimas vaikui sukels stresą. Todėl turime jam padėti tai išgyvėti ir jokiu būdu neturėtume to nedaryti vien todėl, kad vaikui bus skaudu.
Tėvai susiduria su baime, kad nutraukus žindymą esą susilpnės vaiko imunitetas, taip pat, kad taip nutrūks ryšys, vaikas ims mamos nemylėti ar ims manyti, jog mama jo nebemyli.
Nors žindymas iš tiesų padeda sukurti glaudų ryšį, jis sveika ne tik fiziologiškai, bet ir emociškai. Vis dėlto yra ir kitų būdų, kaip tą ryšį užmegzti. Kūno lytėjimas, sūpavimas, mylavimas, šnekinimas, neverbalinis kalbėjimas, žaidimai, mamos balsas ar tiesiog būvimas šalia. Kartais reikia pasverti, kas geriau: ar per kančias žindanti, emociškai išsekusi, dirgli, nekantri, turinti mažiau jėgų žaisti su vaiku mama ar ta, kuri nujunko vaiką anksčiau, bet tai atperka didesne dėmesio išraiška.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: